Tradicijos ir naujos technologijos puikiai papildo viena kitą. Tai įrodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių Eglės Kumpikaitės ir Liucinos Kot kuriami inovatyvūs naujos struktūros lininių audinių dizainai, kuriuose atsispindi tradiciniai lietuviški audinių raštai ir spalvos: balta, mėlyna bei (lino) pilka. Išskirtiniai darbai bus demonstruojami parodose „Linomagija“ Vilniuje ir Kaune.

KTU Medžiagų inžinerijos katedros docentės E. Kumpikaitės ir doktorantės L. Kot teigia, kad jų pristatomi audiniai pasižymi inovatyvia dvisluoksne struktūra, kuri leidžia gauti išraiškingo reljefo audinius. Tokią struktūrą galima gauti tik specifinius mechanizmus turinčiomis moderniomis audimo staklėmis, leidžiančiomis suformuoti audinio paviršiuje erdvines „bangas“. Visiems audiniams panaudoti natūralūs pluoštai.

„Kaip staklėse audžiamas lino audinys, taip spalvos drobėje pina savus ornamentus, tampančius paveikslo raštais“, – sako L. Kot. Visiems gaminiams panaudoti natūralūs pluoštai ir lietuviškiems audiniams būdingos spalvos.

KTU lektorė psichologė Milda Perminienė pabrėžia, kad spalva yra vienas iš labiausiai pastebimų ir didžiausią poveikį darančių aplinkos elementų.

„Kalbant apie audinius, spalva tampa nežodinės kalbos dalimi, kuriančia įspūdį apie rūbą dėvintį žmogų, veikiančia nuotaiką, atstumiančia, viliojančia, demonstruojančia atvirumą, vienatvę ar net liūdesį“, – teigia M. Perminienė.

Pasak jos, tyrimai rodo, kad spalvų stebėjimas veikia panašiai kaip garsai: intensyvios spalvos kaip triukšmas – sukelia širdies ritmo, kraujo spaudimo pokyčius, o pastelinės – ramina.

Tyroji balta

KTU mokslininkių pristatomuose lino audiniuose dominuoja balta spalva. Ji kuria tyrumo, nekaltumo, švaros įspūdį. Pavyzdžiui, literatūroje vaizduojamos baltai apsivilkusios nekaltos mergelės, bažnyčiose – šventieji, vilkintys baltus apdarus. Kadangi balta siejama su tobulumu (net ir angelai dėvi baltus apdarus), todėl baltai vilkintys žmonės atrodo labiau teigiami, geresni.

„Rinktis baltus audinius siūloma tada, kai siekiama kurti trapumo, gležnumo, pažeidžiamumo įspūdį. Ši spalva taip pat siejama su statusu: aukšto socialinio ir ekonominio statuso žmonės dažnai vilki baltai“, – mano M. Perminienė.

Psichologės teigimu, manoma, kad balta spalva skatina aiškumą darbe ir asmeniniame gyvenime, siekį ką nors pradėti iš naujo, susitvarkyti, pašalinti kliūtis. Taigi, baltus drabužius norisi dėvėti vykstant pokyčiams.

Raminanti mėlyna

Dar viena lino audinių raštuose naudojama spalva – mėlyna. Tai – dangaus, jūros spalva, simbolizuojanti harmoniją.

M. Perminienės teigimu, mėlyna spalva turi raminantį poveikį žmogui: mažina kraujo spaudimą, širdies plakimas tampa lėtesnis, galbūt todėl ji tradiciškai siejama su poilsiu.

Priklausomai nuo atspalvio, mėlyna spalva gali atrodyti šalta ir konservatyvi. Na, o, mėlynos ir pilkos spalvos mišinys gali sietis su melancholija, atsiskyrimu, ar liūdesiu.

„Mėlyną spalvą galima rinktis tada, kai siekiama nurimti, sukurti ramią atmosferą. Tačiau ji gali netikti tada, kai jaučiamas liūdesys, nes gali dar labiau gramzdinti į niūrią nuotaiką“, – perspėja psichologė.

Pilka: kuklumas ir jautrumas

Pilka, esanti tarp juodos ir baltos – tarp dviejų priešingų spalvų polių – kuria dviprasmišką ir kiek mistišką įspūdį. Pilka asocijuojasi su migla, rūku, prieblanda. Tačiau (lino) pilka, artimesnė baltai spalvai, kuria nekaltumo, subtilumo ir jautrumo pojūtį.

Tekstilininkė E. Kumpikaitė kviečia susipažinti su šiuolaikinėmis pramoninėmis audimo staklėmis išaustais audiniais, kurie gali ne tik praplėsti Lietuvos tekstilės įmonių asortimentą, bet ir sudominti dizainerius, menininkus. Pasak jos „šie nauji audiniai yra dizaino, spalvų ir pluoštų paprastumo bei modernių šiuolaikinių tekstilės technologijų derinys.

Susipažinti su inovatyvios struktūros lietuviškais audiniais galite dviejose parodose:

• „Linomagija-1“ Vilniuje: 2015 spalio 22 d. – lapkričio 4 d., B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ (Vienuolio g. 12).
• „Linomagija-2“ Kaune: 2015 gruodžio 1 d. – 2015 gruodžio 15 d., Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57).

Komentarai (0)