Programinės įrangos klaidos verčia abejoti 20 metų tyrimų rezultatais (2)
Nauja analizė parodė, kad dažnai naudojamos funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (fMRT) duomenis interpretuojančios programos neteisingus rezultatus gali rodyti dažniau, nei teisingus. Švedijos ir D. Britanijos mokslininkų ataskaita, birželio gale publikuota žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, verčia abejoti 40 000 tyrimų, padarytų fMRT metodu, išvadomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Funkcine magnetinio rezonanso tomografija galima išmatuoti kraujo tėkmės pakitimus, kuriuos sukelia neuronų aktyvumas. Programa tai atlieka, suskaidydama gautą vaizdą į trimačius fragmentus – vokselius, – o paskui juos apjungia į klasterius. Paskui šie klasteriai tiriami toliau. Neteisingi rezultatai atsiranda būtent klasterių analizės etape. PNAS publikacijoje teigiama, kad interpretavimo klaidų priežastis yra erdvinę autokoreliaciją vykdančios funkcijos, neatitinkančios normaliojo skirstinio (Gauso kreivės).
Programinės įrangos klaidos verčia abejoti dešimčių tūkstančių mokslinių publikacijų išvadomis
Tikrindami algoritmo veikimą, tyrėjai funkcinę MRT atliko 499 sveikiems pacientams. Gautus duomenis interpretavo trimis populiariausiomis programomis – SPM, FSL ir AFNI. Iš viso mokslininkai palygino 2,88 milijonus atskirų parametrų. Paaiškėjo, kad algoritmai pakankamai teisingai interpretuoja vokselių rezultatus, tačiau grupuodami juos į klasterius, pateikia ženklų nukrypimą. Tyrėjų vertinimu, tai verčia abejoti dešimčių tūkstančių publikacijų išvadomis, paremtomis šiuo smegenų tyrimo metodu.
Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija moksle ir medicinoje naudojama jau ilgiau nei 20 metų. Šiuo metodu galima išvysti, kaip dėl nervų veiklos kinta kraujo tėkmė ir prisisotinimas deguonimi. Funkcine MRT galima gauti aktyvų smegenų vaizdalapį, parodantį vienos ar kitos smegenų zonos dalyvavimą įvairiuose procesuose. Pastaraisiais dešimtmečiais fMRT padėjo mokslininkams geriau suprasti atsiminimų ir kalbos formavimąsi, kaip žmogus jaučia skausmą ir emocijas.
slon.ru
