Kaip 3D spausdintos detalės pakeičia vilkikų variklius: prieš akis - naujas technikos evoliucijos šuolis? (Foto)

Tikrai ispudinga. Tik itariu labai jau letas tas spausdinimas. Arba be proto daug tu spausdintuvu reikes, norint masiskai gamint.

šiaip tai lėtas procesas 3D spausdinimo, bet klausimas kiek laiko trunka tradiciniu būdu pagaminti. Pats dabar iš plastiko spausdinu ~65% dydžio "torsen" tipo reduktoriaus vidurius tai bendrai paėmus ~32 valandas truks spausdinimas. O pramoniniu būdu metalo gaminius lazeriu spausdinti vistik manau ne ką greičiau nes ten ir tikslumas turbūt didesnis.

Net ir labai daug 3D spausdintuvų greičiausiai užims mažiau vietos nei specifiniai automatai gamintantys tik vieną detalę. Gamintojus manau žavi vien jau tai, kad keičiantis platformai nereikėtų perstatyti pusę gamyklos. Svarbiausia aišku bus saugoti brėžinius :)

Kaip suprantu tų detalių spausdintuvai labai turėtu praversti antikvarinių automobilių restauratoriams.

Moderniose gamyklose naudojamos CNC staklės, taip, kad keičiant gaminius reikia stakles perprogramuoti. Iš esmės ką spausdinimas pakeičia, tai leidžia išgauti optimalios geometrijos detales, kurias yra arba sunku pagaminti, netechnologiška arba tiesiog neapsimoka. Iš esmės ką 3D printeriai gali pakeisti tai ruošinių gamybą, nes atsispausdinus detalę tau ją vistiek reikės apdirbti (tikslūs paviršiai, sriegtos skylės ir pan.). Dabar tūrinių detalių ruošiniai daugiausiai yra liejami, o tada apdirbami, tai yra našūs ir sąlyginai pigūs procesai. 3D spausdinimas yra lėtas, brangus, tačiau atveria labai dideles galimybes, todėl iš esmės jis dabar naudojamas tik "kosminėse" srityse.

Berods per TV mačiau kad jau naudoja aviacijoj spausdinti reaktyvinio variklio mentims. O Koenigsegg jau spausdinasi savo patentuotas turbinas, kadangi tradiciniu būdu neina išgauti to.

Tradiciniais būdais gaminant labai ilgai užtruktum kol pagamintum liejimo formą, į tas 32 valandas ar keik ten - tikrai netilptum. Žvelgiant į visą procedūrų grandinę - net ir ilgai trunkantis spausdinimas sutaupo laiko ir logistikos kaštus. Be to, inžinieriai gali eksperimentuoti su metalo vidine struktūra. Liejant paprastai, išliejamas vientisas metalo masyvas, o spausdinant galima naudoti struktūrinį užpildą, rezultate gaunam lengvesnį gaminį su panašiomis tvirtumo charakteristikomis. Galų gale nepamirškim to, kuo skiriasi Additive manufacturing, nuo Subtractive manufacturing. 3D spausdintuvas pagaminti detalei sunaudoja tiek medžiagos kiek tai detalei reikia, o freza droždama iš metalo luito, daug metalo iššvaistoma į niekam nereikalingas drožles.

Tik nereikia spangt. Drozles surenka - jei nors kiek vertingos. Net slifavimo dulkes surenka, jei tai pvz auksas. Spausdinant labai ribotas medziagu pasirinkimas ir gaminio tvirtumo savybes. Tai tiesiog dar vienas budas - kaip pagamint kazka. Turintis keleta siokiu tokiu privalumu kai kuriais atvejais. Ir tiek. Kazko is esmes tai nepakeis. Nebent labai tolimoj ateity - kai procesas bus labai pigus, labai nasus ir galesi molekuliu lygyje spausdint. Gamyboje neuztenka vien tik sugalvot pati principa, kad padaryt kazkoki perversma. Elektromobilius pvz sugalvojo ir pagamino prototipus virs 100 metu atgal. Net seniau uz automobilius su vidaus degimo varikliais berods... O perversmas tebus tik dabar - ir tai dar neaisku iki galo ar sekmingas

Tai, kad tas spausdinimas ir naudonamas pagaminti liejimo formai, o poto jau viskas kaip ir niekuo nesiskiria. Liejimas ir mechaninis apdirbimas.

Žinoma, kad surenka, bet tai papildoma darbas - rinkti, vežti perlydyti. CNC staklėm atvežti vistiek reikia jau daugmaž paruoštą ruošinį ir pan. Miltukų bunkeris anksčiau ar vėliau laimės.

Gal kažkada, bet dabar tikrai nėra tokios technologijos, kuri galėtu padaryti pilnai išbiagtą tikslią detalę. Cnc staklėm gali ir metalo gabalą duot ir padarys detalę, žinoma šiektiek ribotos galimybės. Bet tarkim f1 visdar naudoja cnc net tokiom dalim kurios galėtu būti išlietos, vie dėl to, kad liejimo būdų neįmanoma pasiekti nei vientisos metalo struktūros jau nekalbant apie visokius paslėptus defektus. Beto yra tokios medžagos kurios negali būt liejamos į formas. O jau 3d spausdinimui iki to kaip iki mėnulio. Vienintelis privalumas matyt sudėtingos formos. Dėl ko manau spausdinimas niekad, visiškai nepakeis tradicinių apdirbimo metodų. Tai bus tik papildomas gamybos metodas. O jau kalbos apie spauzdinimą namuose, visiški kliedesiai. Tai tik entuziastams.

Nežinau, kaip su metalo 3D spausdinimu, bet tradiciniam spausdinimui iš plastiko greitis tuoj bus ne problema. Tik nesu tikras ar tą technologiją galima panaudoti ir metalo spausdinimui. Pvz: Carbon M1 ir spėju jau begalė panašių, visa spausdinimo trukmė 3h su trupučiu, mažesni spausdinimai minučių reikalas.

pasižiūrėkite į straipsnyje dedamas palyginamąsias nuotraukas - vietoje vientisos detalės daro dalinai tuščiavidures detales, taip, kaip niekada neišlietum. Juk gana aiškiai parašyta, kad pagrindinis privalumas - ženkliai sumažėjęs variklio svoris. Tai pagrindinis gamintojų taupymas, plius papildomos galimybės (mažesnis bendras auto svoris, geresnės charakteristikos, kuro naudojimas, logistikos taupymai ir t.t.) Prototipams spausdinimas buvo naudojamas jau senai - ten laikas ir kaštai tikrai ne svarbiausia. Čia kalbama apie masinę gamybą, vadinasi reikia labai aiškaus ir greitai atsiperkančio taupymo. Jei atspausdinus kai kurias detales variklio svorį galima sumažinti virš 100 kg, o išlaikomos tos pačios tvirtumo / atsparumo charakteristikos - žinoma, kad tuo Renault giriasi.

Masinėje gamyboje pakeisti gali DALĮ detalių. Skirtingos technologijos metalui apdirbti naudojamos ne veltui. Priklausomai nuo to, ar presuoji, ar lieji, ar kali ir kokios temp gauni skirtingų savybių gaminius. Spausdinimas vėl turi savo savybes.