„Samsung“ tikina, kad iki šiol televizoriuje net nesame matę tikrai baltos spalvos

Siaip istikruju nesuprantu koks skirtumas ta spalva visiskai balta ar ne visiskai balta, kaip ir spalvu tikslumas apskritai. Juk kiekvienas filmas, ,kiekviena filmuota medziaga turi savo baltos spalvos balansa, ir tai automatiskai padaro, jog spalva nebus visiskai balta. Kiekvienas filmas turi savo "tinta", vieni filmas buna gelsvi, kiti melsvi, ir tt. Vienintelis svarbus dalykas tai kontrastas, o tiksliau visiskai JUODA spalva... Turiu 2016 metu Samsung 55KS8000, quantum dot, ir juoda spalva +- gera, o kad telikas yra labai ryskus tai kazkaip pofik. Vistiek saules sviesoje jo neziuriu, o ziurint filma vakare ekranas yra pritemdomas, kitaip akis skaudetu. Taigi bent jau man - juoda spalba yra svarbiausia...

Kas ziurejo/i su gerom Panaso ar Pionerkos plazmom, jei dar ir sukalibruotom, tas mate ta balta spalva.

Man tai labiausiai patinka kaip žmonės su muilinėm (straipsnio foto) fotkina gero kokybės televizoriaus rodomą vaizdą. Paskui, ko gero, tas nuotraukas kam nors rodo, norėdami pademonstruoti kaip tikroviškai TV atkuria spalvas.

Eilinis bullshitas operuojant išsigalvotais skaičiais. Milijoną kartų daugiau spalvų! Triskart balčiau! Jie ką, ant pirštų skaičiavo? Blemba, juk televizoriai nerodo spalvų, jie tik stimuliuoja vienai ar kitai spektro komponentei jautrių neuronų atsaką. Tarsi dantų krapštukų badydami atvirą nervą bandytume apgauti smegenis, kad valgome patį skaniausią pasaulyje obuolį. Net jei laikysime, kad svarbūs tėra 4 rūšių fotoreceptoriai, neįmanoma teisingai jų „apgauti“, prieš tai neišmatavus atskiro žmogaus neuronų atsako. Ir ne tik: skirtingos tinklainės vietos skirtingai suvokia spalvas, reikia apgaudinėti šviesai jautrią ląstelę atskirai. Ir dar, spalva nėra apibrėžiama vien sinusoidės dažniu. Tikrai geltona spalva nėra žalios sinusoidės plius raudonos sinusoidės suma. Apskritai, paties geltono dažnio ten (gėlės žiede ar pan.) gali būti nulis, bet būti daug oranžinės, šiek tiek mėlynos ir kokios nors rožinės. Todėl, kol vietoje trijų RGB nepradės visur – nuo filmavimo kameros ir video failo formato, TV transliacijos protokolo, iki pat televizoriaus šviestukų – naudoti bent kokių 20 spalvinių kanalų, tol anokios čia revoliucijos. Ta prasme, kameros matricos pikselį turi sudaryti bent 20 nepriklausomų jutiklių, faile jie saugomi kiekvienas atskirai, ir taip toliau, kol TV ekrane kiekvieną pikselį atitinka 20 nepriklausomų lempučių. Visa kita yra bullshitinis marketingas. Primena kažkiek, kai atsirado spalvota TV, tokios plėvelės buvo, kurias užlipdžius ant nespalvoto šilelio vaizdas gaunasi atseit „spalvotas“.

Pas mane dažnai svečiai sako kaip gerai rodo televizorius, sako niekur nesam mate tokio vaizdo. Ziuriu virs 10 metų Panasonic plazma ir keisti nesiruosiu kol nesuges. Ten berods ne milijardas kaip čia reklamuojamam samsunge , o milijardai spalvu:-)

Todėl, kad plasma, o ne monochromatiniai LED kvadračiukai. Netikslu pagal kontiuperinius modelius, bet akiai mieliau. O dar mieliau būtų, jei žvakės pašviestų. Ne tai, kad ryškesnis vaizdas. Pavargstam nuo to ryškumo, o geras filmas gali būti ir natūraliai juodai baltas. Smegenys vienodai apkraunamos tiek su pernelyg ryškiu, tiek su blyškiais kontūrais. Geriausias dirbtinis vaizdas yra tas, kuris leidžia susikurti teisingą vaizdo iliuziją, neblaškančią smegenų vaizdo centrų – detalių nebuvimu ar persūdytu detalumu.