Ar daiktas yra tikrai jūsų, jei net negalite pažvelgti į jo vidų? Tie lipdukai, neleidžiantys išardyti įvairių prietaisų, gali būti nelegalūs

"Juk atidarytas korpusas nereiškia, kad jūs įrenginį sugadinote" dažnai būtent tą ir reiškia..

Dažnai prietaisai sudėti taip kad išardžius juos sunku sudėti arba dalys sudėtos taip kad be žinių kaip jis sudėtas, ji ardant beveik 100% tikimybė kad sugadinsi. Žinoma, tai priklauso ir nuo įrenginio. bet kaip straipsnyje ir rašyta, dabar traktoriai sudėtingi kaip kompiuteriai ir be specialios įrangos jų net neišardysi ir ne patikrinsi. O kai ne specialistas atidaro kartai tampa sunku pasakyti ar tai garantinis gedimas ar vartotojas kažką pridirbo. Kas dabar turės apmokėti už ekspertizę kuri nustatytu ar tai garantinis gedimas ar ne? Toks lipdukas yra pigiausias ekspertizės variantas. Nes mažėja tikimybė, kad gedima sukėlė vartotojas, o tuos kuriuos jis sukėlė lengva nustatyti (vanduo, sutrenkimas ir t.t.). Bet jei vartotojas gali ardyti, tada sugadinimų variantu daugiau (pažeidė elektronikos takelį atsuktuvu ir t.t.) Šiaip niekas ardyti nedraudžia, tik garantini dėl to praranda. Jei galvoji kad tavo įrenginys kokybiškas ir garantinio sugedimo nebus gali ardyti drąsiai. Nes visi sugedimai bus sukelti tavo rankomis, o jiems garantinis ir taip negalioja. Žinoma viskas priklauso nuo įrenginio. Anksčiau dažnai mačiau ant stacionarių kompiuterių kurie pirkti jau surinkti tokius lipdukus. Nors realiai garantija teikiama ne kompiuteriui, o atskiroms jo dalims. Todėl tokie lipdukai tikra nesąmonė ir dabar jų jau nebematau (nors ir iš anksto surinku kompiuterių jau seniai nemačiau). Bet žiūrint iš tos pačios pusės. Jei aš nusipirkau žemės sklypą, tai jis dabar mano ar nemano? Jei mano, tai kodėl turiu mokėti žemės mokestį? Kodėl už tai kas priklauso man turių kažkam kitam mokėti? Jei mano žemės sklype užaugo mano pasodintas medis kodėl jo negaliu nukirsti? Kažkaip dvigubi standartai

Kokie dvigubi standartai? Gal skirkim gyvus dalykus nuo daiktų... Medis pats išdygo, ne tu išdaiginai, ne tu laistei o lietus, ne tu šildei o saulė, kad įkišai sėklą į žemę tai nereiškia kad gali ir pjaut. Kad įkišai savo sėklą į moterį irgi nereiškia kad gali skandinti kūdikį. Čia gal grubokai nuskambės, bet manau tokia yra tiesa. Ir tai visiškai nesusiję su daiktais. Grįžtant prie temos, manau dauguma prietaisų, kalbu apie elektroniką, sudėti taip kad tu galėtum išradyti ir surinkti atgal. lipdukai reikalingi, kad eilinis žmogus, nieko neraukiantis apie elektroniką, techniką, įrenginius - nekištų nagų. O gedimus nustatyti gal ir sunku, bet įmonamo, ar tai technikos kaltė ar žmogus kišo pirštus.

sub, dėl prietaisų tai Shinigami lieka teisus! Būtent dėl sutaupyto laiko nustatant gedimo priežastį - atkrenta variantas, kad vartotojas pats ardydamas galėjo sugadinti prietaisą. Lygiai taip pat garantija prietaisui nėra taikoma jeigu jis turi mechaninių pažeidimų, nors pats gedimas galėtų būti ir visai kito pobūdžio. Kol esi vartotojas, tai galbūt visa tai ir atrodo kaip sąmokslas prieš tave. Bet kai esi gamintojas, tai tada galvoji, kaip apsisaugoti nuo papildomų išlaidų. Taip pat gamintojas tokiais draudimais stengiasi apsisaugoti nuo visokių "šalutinių poveikių". Na tarkim kalbant apie tą patį kombainą ir liaudies meistrą. Kas bus kai tas liaudies meistras taisydamas vieną gedimą sugadins sistemą taip, kad ji taps absoliučiai nesaugi dirbti? Na tarkim pažeis ten kokius laidus, sugadins valdymo sistemą, ko pasekoje kombainas išvažiuos iš dirbamo lauko, įvažiuos į tavo kiemą ir sumals tavo vištas ir uošvienę? Kaip dabar gamintojui įrodyti, kad gedimas atsirado ne dėl gamintojo kaltės? Jeigu kombainas būtų taisytas oficialiame servise ir ten būtų suklijuoti visokie lipdukai, o po nelaimingo atsitikimo tų lipdukų nebūtų, tai išvada būtų labai paprasta: pažeistos eksploatavimo sąlygos! Bet jei tie lipdukai niekada nebūtų buvę klijuojami, tai kaip dabar gamintojui įrodyti, kad tuos sistemos pažeidimus padarė pats ūkininkas, o ne servisas, kuriame kombainas buvo remontuotas prieš pusmetį?

zemes mokesti tu moki ne "kazkam kitam", o uz tai, kad neateiciau as ar dar kazkas, ir taves nuo to zemes sklypo velniop nenuvarytu. uz teisine apsauga tu moki. visuomenes legalizuotam stogui zemes mokestis buna, kol per visa tavo gyvenima jo bendra suma nevirsija sklypo rinkos vertes. kai virsija - ta virsijanti zemes mokescio dalis jau yra turto mokestis. va ji jau moki "kazkam kitam" grubiai kazkur iki 1-1,5% dar zemes mokestis. kas virsaus - jau lupikavimas "kazkam". ---------------------- del garantiju - man nepatinka, kad negalima atsisakyt garantijos ir nauja preke nusipirkt pigiau. turetu but ivairove. ir turetu but skirtingu garantiju rusiu. pvz gedimo atveju grazina pinigus - viena kaina. pakeicia preke identiska - kita kaina. skirtingas garantinis laikotarpis - dar kita kaina. ir pan... jei prekes kaina sakykim virsija 1 mma - gamintojas turetu turet privaloma atstovybe su prekiu rezervu salyje prekiu pakeitimui. jei preke sakykim virsija 10 mma, isvis turetu uzdraust prekiaut be keitimo sandeliu ar net ivezt i vietine rinka. ir turetu but nepriklausomos garantijos ekspertizes ir tokiom prekem jau ir tuos "antilipdukinius" istatymus taikyt. va tokiu reguliavimu manau truksta.

- Kam ardyti pačiam jeigu yra garantija? Jeigu ardai - pats atsakingas už remontą. - Sutikčiau tik dėl vieno dalyko - remonto įrankių nebuvimas, kai pardavėjas atsisako jų parduoti netgi garantiniam pasibaigus. Tai tolygu į monopolio kūrimą ar priverstinį remontą specializuotose dirbtuvėse. Ką jau kalbėti apie atvejus, kai gedimas "inscenizuotas" pačio gamintojo kai įrenginys sugenda iš karto po garantijos pasibaigimo. Kaip tai patikrinti be įrankų?

Aš dėl viso šito ir nesiginčiju. Taip, taip patogiau gamintojams, sutaupoma daug pinigų, bet iš principo nėra 100% teisinga. Dėl mechaninių pažeidimų, jie atsiranda net nelendant į įrenginio vidurius. Jeigu įrenginys ne stacionarus, tai ankščiau ar vėliau atsiras mechaninių pažeidimų ir tai dar nereiškia, kad prarandi garantiją. Pvz. Turėjau HTC10, buvo vieną kart nukritęs, liko žymė, bet toliau puikiai dirbo. Po metų laiko, prasidėjo su šio telefono elementu nuotykiai. Nežinau nuo to priklauso ar ne, tai buvo fastcharge, vienas iš pirmų USb type C. Po metų naudojimo elementas pradėjo išsidirbinėti, rodo 15% ir netikėtai išsijungia, įjungti neina su įjungimo mygtuku ( tik vienu metu palaikius garso ir įjungimo mygtuką, tada įsijungdavo atstatymo meniu (resset meniu). Garantinis pastebėjo mechaninius pažeidimus nuo kritimo ir nenorėjo priimti, bet priėmė ir aiškino kad greičiausiai man kainuos remontas, nes telefonas mechaniškai pažeistas. Aš laikiausi savo nuomonės, kas HTc elementas prastas. Gavosi taip, kad pakeitė naują elementą už dyką. Po pusmečio vėl lygiai tą patį, tada atsibodo pastoviai resetint ir pardaviau.

Man tavo garantijos kad kažkas ne ateis mano žemės nereikia, aš turiu savo garantija šautuvų dėkle. Todėl norėčiau, kad jį butu panaikinta kaip ir tu nori panaikinti daiktams garantija Šiaip, garantijas suteikia ne gamintojas, o valstybė. Jei tiksliau valstybė liepia gamintojui suteikti tam tikro laikotarpio garantija savo produktams. Todėl dėl garantijos panaikinimo reiktu kreiptis į seimą. Bet garantija verčia pardavėjus gaminti savo prekes kokybiškiau, kad bent garantini atlaikytu. Jei garantinio nebutu tai gamintu bele kaip kad ir po savaitės sugestu. Garantija nėra draudimas, tai mokestis už kokybiškesnes medžiagas ir surinkimą.

[quote="vanduo4"Ką jau kalbėti apie atvejus, kai gedimas "inscenizuotas" pačio gamintojo kai įrenginys sugenda iš karto po garantijos pasibaigimo. Kaip tai patikrinti be įrankų?[/quote] Jei gerai pamenu, tai būtent panašiai buvo su HP Pavilion berods, nešiojamų kompiuterių vaizduškėms, kurios keisdavosi kartu su motinine. Tik baigėsi garantija, vaizduškė nupušo. Kai buvo tik pavieniai atvejai, tai žmonės gerai turi užmokėti už tas vaizduškes su motinine, bet kadangi tas modelis buvo labai populiarus -tai žmonės pradėjo reikšt nepasitenkinimą, Hp net po garantinius sutvarkė, nes pasirodo - tai buvo gamintojo klaida/brokas.

Grįžtant prie mechaninių pažeidimų: kas užtikrins, kad telefonui nukritus, vidinėje platoje neatšoko (neįtrūko) koks nors takelis ir tie gedimai nėra to atšokusio takelio pasėkmė? Tai taip išeina, kad tu nori ekspertizės už dyką? Ir jeigu ta ekspertizė dabar bus tavo nenaudai, tai esu įsitikinęs, kad tu viską neigsi ir atsisakysi dar už tai mokėti pinigus. Tokiu būdu gamintojas patiria nuostolius. Pateiksiu realų pavyzdį, su kuriuo neseniai susidūriau. Pas klientą instaliavom pramoninį įrenginį. Buvo pasakyta, kad jis turi atvesti 15kW trifazį įvadą iki mūsų automatikos skydo. Na skydas ten 2m aukščio. Ateinu, žiūriu kabelis atvestas, elektrikas užsilipęs ant skydo jau ruošiasi jo viršuje gręžti skylę, kad į skydą įvestų kabelį. Kadangi rusiškai man nelabai sekassi kalbėt, bet taip paprasstai paaiškinau, kad kabelį atvestų iki skydo apačios ir per ten aš jau įsivesiu jį į skydą kur ir yra numatyta pajungimo vieta. Išeinu gert kavos. Grįžtu, skydo viršuje jau išgręžta skylė, tas sako pajungsim tiesiai į kirtiklį (ne į rinkles apačioje, kur numatyta). Anam taip pasirodė paprasčiau... O pas mane galvoje iš karto bėdų sąrašas: a) ar gręžiant skylę į skyde esančią įrangą neprikrito metalo drožlių, kurios gali sugadinti įrangą. Beje tas gali nutikti ne iš karto - gal drožlė dar kur nors užsikabinusi ir "gedimo vietoje" atsiras kad ir po mėnesio; b) kabelis storas, neekranuotas, eina pro žemos įtampos (24, 5 VDC) grandines: yra tikimybė, kad elektromagnetinis "triukšmas" įtakos sistemos darbą; c) kabelis trukdo laisvai prieiti prie kai kurios įrangos, kas aktualu aptarnaujant įrenginį (pvz. pridedant naujas funkcijas); d) cecho palubėse stovi drėkintuvai, kurie nuolat pučia vandenį - ar galiu būti tikras dėl tos skylės sandarumo, t.y. ar drėgmė per ją nepateks ant mano įrangos. Tai reiziumė toks, kad pradedu rėkti, liepiu viską užtaisyti ir padaryti taip, kaip prašiau. Pukiai žinau, kad užsienio kompanijos tokiais atvejais gali panaikinti garantiją. Tai dabar, po 3 mėn, kaip manai kas būtų, jeigu tame skyde sugestų kokia nors servo pavara? Klientas sakytų, kad įrenginys garantinis ir mes turim ją pakeisti nemokamai. O iš kur man žinoti, kad tas sugedimas nėra to gręžimo pasėkmė? Taip išeina, kad turėčiau savo sąskaita aukoti visą darbo dieną, taip pat pasidengti transporto išlaidas (apie 500km) jau nekalbant apie įrangą. Aš žinau, kad mes kiekvienas asmeniškai įsivaizduojam ką darom, ir galvojam, kad darom gerai, bet ar iš tiesų esam tokie geri specialistai kokiais dedamės? Tad manau nereikia ten visokiems fermeriams per daug keiktis, kad jų traktorių remontui taikomi tokie reikalavimai.

Viskas priklauso nuo to, apie koki daikta ir situacija kalba eina. Lipdukai neturi trukdyti maintenance/upgrade tipo darbams, kuriuos gali pasidaryti pats vartotojas. Tarkim kalbant apie PC, dulkiu valymas, papildomo RAM/SSD/HDD/VGA/cooler isidejimas ir pan. neturetu buti force'inamas daryti tik servise, nes bent minimaliai techniskam zmogui tai yra bereikalingas pinigu ir laiko svaistymas. Kalbant apie visokius daugiau maziau monolitinius unit'us, kaip monitoriai, maitblokiai, DVD/BD drive ir kt. nematau dideles problemos del lipduku, nes dazniausiai jie ardomi tik kai sugenda, ir garantinio metu ta turetu daryti servisas.

Pilnai sutinku. Gamintojo reikalas padaryti nešiojamą įrenginį ant tiek patvarų, kad jis nebijotų nešiojimo. Pvz jeigu nusipirkau batus ir per pusmetį prasitrynė skylė - čia aš nemoku batų nešioti ar jiem pasirinktis netinkamos medžiagos?

ir kas kad turi "savo garantija šautuvų dėkle" - bet tu neturi teises ja naudot. cia nesvarbu turi tu nuosava garantija ar ne. bus taip - isvysi pirma atemeja - o tada sesi uz valstybes stogavimo monopolio pazeidima. arba isvys tave is salies ir paims tavo zeme i valdiska fonda. tada ateis kitas, kuris sutiks moket zemes mokesti ir pasims tavo zeme isvis be problemu esme tame - kad tu nesi joks zemes savininkas jei pats nesi valstybe tu tik popieriu turi, kur parasyta, kad esi savininkas. o is tikro tu esi nuomininkas. ---- nevercia garantija gamint gamintoja prekes geriau ir kokybiskiau. nevercia naudot geresnes medziagas ir kokybiskesni surinkima. niekaip. kokybe teuztikrina tik paklausa. na ir gal kazkiek - sertifikavimas, standartizacija ir pan. garantija tesuteikia popieriniu teisiu vartotojui pries gamintoja. ir viskas cia priklauso tik nuo valstybes. o valstybe neturi beveik jokiu galimybiu paveikt gamintoja, kuris nieko neturi salies viduje, kur atseit galioja sita popierine garantija ta prasme tu turi islaikyt garantijos kontrole, bet negauni paslaugos - nes realiai valstybe negali tos garantijos paslaugos uztikrint kokybiskai. ji tik imituoja vaizda, kad salyje yra garantija 2 metams ir pan ir gaunasi taip, kad sumoki - bet neaisku uz ka, nes nezinai - suveiks ar ne... as isitikines, kad vartotojams cia yra zala, su sita deklaratyvia "valstybes uztikrinama" garantija... turetu but LAISVAS vartotojo pasirinkimas - reikia ar ne jam garantijos. tada garantuotai prekiu kokybe pakiltu. taip pat istobuletu garantines taisykles - butent ten kur ju reikia. valstybe teturetu tik verst pardavejus teikt visa spektra garantiju prekems. o ne verst vartotojus pirkt "garantuota" garantija.

Pagal įstatymą garantija taikoma tik statybos darbams ir jų rezultatams. Nėra prievolės suteikti garantiją kokiems nors įrengimams, tik abejoju, ar kas pirktų ką nors rimtesnio be garantijos. Šiaip yra du skirtingi dalykai: - defektai, buvę pardavimo metu, už juos pardavėjas atsako pagal įstatymą; - defektai, atsiradę naudojant, arba kitaip tariant - greitesnis ar lėtesnis nusidėvėjimas -, už juos pardavėjas pagal įstatymą neatsako, tik jei pats savanoriškai suteikia garantiją; garantija reiškia "pažadą', kad daiktas nenusidėvės greičiau nei per garantinį laikotarpį.

Taip, čia pilnai su tavim sutikčiau jei ne vienas bet: ta PC įranga nėra projektuota taip, kad įmetei ir veikia. Realiai reikalingos kažkokios techninės žinios, kruopštumas. Pavyzdžiui aš nekenčiu tų kruopštumo reikalaujančių darbų - man kai reikia ką nors išardyti ir kai neberandu ką čia dar atsukti, kad atsidarytų koks dangtelis, tai pradedu plėšt per jėgą Jau esu ir termopastos į procesoriaus lizdą privaręs, fyškes ne visas sujungęs tarp maitblokio ir MB, o paskui spardęs kompą ko neveikia Tai galiu būti puikiu pavyzdžiu kodėl gamintojas turėtų nenorėti, kad vartotojas kištų rankas "po lipduku". Nors pvz. su pramonine įranga man kaip tik patinka dirbti - ji jau projektuota taip, kad būtų patogu ją instaliuoti, naudoti ir dažniausiai ten nereikia skirti ypatingo kruopštumo žiūrint pro padidinimo stiklą Taip pat dirbant su elektronika reikėtų naudoti gumines pirštines (arba prieš pradedant dirbti nusiimti statinį krūvį). Ar kada keisdamas ram'us ar valydamas dulkes buvai tas pirštines užsidėjęs? Nes vienu atveju iš 1000 (aklas spėjimas) tu gali pramušti kokį lauko tranzą ir sistema nebeveiks. Žinoma tu sakysi, kad gi nieko blogo nepadarei - tai gamintojo brokas Tad reziume toks, kad tie lipdukai nėra klijuojami be reikalo - tam yra loginis pagrindas. Žinoma, kai jau negali traktoriuje lemputės pasikeisti nenuvažiavęs į servisą, tai jau lyginčiau su gamintojo piktnaudžiavimu. Bet tokiu atveju yra atveriamos geresnės galimybės kitiems gamintojams - pristatydami savo produktą jie gali pabrėžti, kad daugelį serviso darbų galima atlikti pačiam tiesiog vadovaujantis instrukcija ir naudojant plačiai paplitusias darbo priemones/įrankius.

Ar supranti kad šiame poste skirtinguose sakiniuose prieštarauji pats sau? Sakai, kad pagal įstatimą gamintojas neprivalo suteikti garantijos įrenginiams, bet kitame teigi, kad pagal įstatimą gamintojas privalo atsakyti už broką. Tai apsispręsk, ar gamintojas pagal įstatimą privalo duoti garantija ar ne.

Brokas - defektai, egzistavę pardavimo metu: a) neatitikimas produkto specifikacijai; arba b) defektai, dėl kurių neįmanoma naudoti daikto pagal įprastinę ar sutartą paskirtį ar dėl kurių toks naudojimas apsunkintas. Garantiniai defektai - defektai, kurių nebuvo pardavimo metu ir kurie atsirado normaliai naudojant daiktą pagal įprastinę ar sutartą paskirtį. Pvz., vaizdo plokštės nusidėvėjimas yra priklausomas nuo medžiagų kokybės ir aušinimo kokybės. Jei pardavėjas specifikacijose sąžiningai deklaruoja techninius parametrus, tegul ir nevykusius, o plokštė sudega už mėnesio dėl nevyusių, bet deklaruotų medžiagų ar aušinimo parametrų, gamintojas atsakys tik tuo atveju ir ta apimtimi, kiek numatyta jo pačio savanoriškai išduotoje garantijoje (iš vis neatsakys, jei garantijos nebus). Bet jeigu plokštė neatitiks specifikacijos ir būtent tai nulems sudegimą, gamintojas atsakys pagal įstatymą. Atitikimas specifikacijai - tipiškai ekspertizės klausimas. Jei specifikacija ir garantija iš vis neegzistuoja - pardavėjas atsako tik už negalimumą naudotis iš karto įsigijus ir neatsako už jokius vėlesnius gedimus, net jei jie nutiktų už kelių dienų.

Ne dėl lipdukų judėjimus kuria, visa esmė tame, kad net jei nėra lipdukų, žmonės neturi galimybės įsigyti įrankių, atsarginių dalių, programinės įrangos ir t.t, tuo tarpu gamintojai kiek išmanydami stengiasi padaryt savo produktus sunkiai ar išvis neremontuojamais. Jei ne kosminės remonto kainos gamintojo servisuose tai niekam net nerupėtų kokie ten tie lipdukai yra, kur gaut dalių ir kaip jas pakeist, bet dėja situacija yra tokia, kad gamintojai ir jų servisai taiko kartais ir 1000% siekenčius antkainius dalims, o už poros valandų darbą nori gaut vidutinį menesinį atlyginimą...

Šita problema egzistuoja visose verslo šakose: visi nori "uždirbti" kuo daugiau. Tai yra pasaulinio lygio problema, o ne keletos gamintojų. Aš tik vis svarstau ar ateis ta diena, kai pagaliau susivoksime (globaliai), kad dirbame tik dėl to, kad dirbtume. Jeigu atsisakytume viso to bereikalingo mėšlo, tai su šiandieninėmis žiniomis visi gyventume kaip ponai: netruktų nei maisto, nei stogo virš galvos, o į darbą nueitume kokioms 8 valandoms per savaitę