Vieni paspirtukai turi gumos masės, o kiti - pneumatines padangas, bet kurios geresnės?

Jei padangos kietos, tai reiktų amortizatorių. Dar su kamera padangas reikia laikas nuo laiko pūsti, nes pati guma po truputi praleidžia orą. Todėl man vienareikšmiškai atrodo patrauklesnės masės padangos.Dviračiui tada gali reikšmingai ratai pasunkėt, ypač, jei plačios padangos, bet kažkodėl dviračiams negamina masės padangų, o man tai patiktų ir dviračiams masės padangos.

Patikėk tikrai nepatiktu su tokiu dviračiu važiuoti, kai minti reikėtu kokia pusantro karto sunkiau tam pačiam greičiui. Pneumatinės padangos mažiau suėda energijos, nei tiesiog guma ir amortizavimas nepagrindinis pneumatiniu padangu privalumas. Tiesa straipsnio dar neskačiau tuoj paskaitysiu.

Buvau paauglystėj aukšto slėgio šlangą vietoj padangos sumontavęs (nebuvo kur gauti kameros) tai mynimo atžvilgiu tikrai nepyragai buvo..

Kuo kietesne padanga, tuo lengviau minti, bet tik lygiu keliu. Jeigu kelias grubletas, tada bus truluti lengviau minti su maziau pripusta padanga. Bet jei pats istatei shlanga, tai ten manau nepavyks ji tobulai istatyti ir todel minimas buvo sunkus. Jei pagamintu tokias padangas dviraciui, tada minimas neturetu stipriAi skirtis. Tik dviracio svoris isaugtu, kas nedaug paveiktu minima. Tik tu skyluciu nereiktu, nes ten purvo visokio prisirinks. Bet turbut sunku padaryti, kad mase pasiskleistu vienodai ir ratas butu idealiai apvalus dviracio, gal del to ir nedaro tokiu padangu mases dviraciams, nors invalidu vezimelius su tokiom padangom maciau su dviracio ratais.

Kuo didesnis padangos svoris, tuo daugiau energijos reikes jai isukti/sustabdyti, todel tu nori kuo lengvesnes padangos. Vienu kilogramu sunkesne padanga jausis daug labiau nei 1kg sunkesnis remas.

Gali pabandyti ant ratlankio užmauti kietą guminę šlangą, net jei nori nuo traktoriaus hidraulinės sistemos, gali be padangos išvis. Galima tą šlangą taip suveržti kad jokio laisvumo nebus, bet sakau nesidžiaugsi pneumatinė padanga kai rieda, jos aptinė dalis yra suplojama/atstatoma su minimaliu energijos nuostuoliu, nes veikia kaip spyruoklė. Bet tiesiog guma kuo ji minkštesnė tuo ji mažiau sugeba suspausta greitai atsitiesti panašiai kiap mašinos amortizatorius suspaudimui naudosi energiją ir atstatymui taip pat, todėl tavo visa kelionė gausis lyg važiouotum į nedidelę įkalnę. Paspirtukų, riedučių ir tt. ratai mažo diametro ir jei padangos itin kietos kaip plastmasė tada tai nesukelia didelių energijos nuostuolių ant keito paviršiaus. Pvz. traukinio ratai ir kelias yra iš labai kieto plieno kadangi jie nesideformuoja išvis tai santykinis riedėjomo nuostuolis žymiai mažesnis nei paspirtukų ir netgi nei pneumatinių padangų. Toliau padarysi kietas pilnavidures padangas, ant asfalto bus neblogas riedėjimas, bet mažas kontakto plotas su keliu iš to mažas sukibimas. O apie (rato/apskritimo) inerciją labai vaizdžiai pažiūrėkit čia. https://www.youtube.com/watch?v=cB8GNQuyMPc

Video neblogas, bet sitas mano pasakymas vistiek lieka teisingas: Kodel svoris video nebuvo svarbus? Nes potencine energija virto i kinetine energija, o kuo sunkesnis kunas tuo daugiau potencines energijos jis turi ir gaunasi tas pats. Bet uzkelti sunkesni kuna i kalna reikejo daugiau energijos. Kitaip tariant, nuo kalno vaziuojant dviraciu vaziuosi taip pat greitai, nesvarbu lengvas ar sunkus dviratis/padanga. Bet noredamas pajudeti is vietos lygioje vietoje/i kalna, tai yra kai nenaudojama potencine energija, tada bus sunkiau. Ir 1kg sunkesnei padangai reikes daugiau energijos isukti nei pastumti 1kg sunkesni rema. Teisingai mastau?

Tas video kur įkėliau kaip tik ir patvirtina ką tu sakai. Energija papildomai sunaudojama kai reikia įgreitinti sunkesnį apskritimą, ta prasme sunkią pilnavidurę padangą, o kai reikia stabdyti visa ta papildoma energija bus paversta į šilumą stabdžiu kaladėlėse ir ratlankyje. Ir žinoma sunkesnis rėmas mažesnė blogybė už sunkesnį ratą, kaip ir rašai. Man tas video sukėlė visokiu minčiu, pvz galima padaryti mechaninės energijos kaupimo prietaisą, tokiu principu ir tą efektą （inerciją）išnaudoti. Tam užtektu cilindro formos lengvo smagračio, bet su sunkiu išoriniu sluoksniu tarkim iš kokio anglies siūlu ir epoksidkės kompozito, Taip gautusi ir lengvas ir daug energijos galintis sukaupti smagratis.

Bijau kad nepaeis.. ar teko kada pjauti su didžiąja bulgarke arba iš vis su benzininiu diskasukiu (nežinau kaip tiksliai vadinas) ir jei užspaudi pilną gazą kai reikia pajudinti tai reikia nemažai jėgos (arba numesti apsukas).. o giroskopas dviratyje iš viso nekaip atrodo, ne tik dėl pasukamumo, bet ir dėl lygsvaros laikymo ir manevravimo..

Aš ne apie dviratį, turėjau galvoj tiesiog mechaninį, arba elektromechaninį akumuliatoriu, tegu ir stacionaru.

Na smagračiai ir naudojami kaip mechaniniai akumuliatoriai, tik jie ir naudojami ten kur iš to nauda yra (t.y. suakumuliuojama energiją kurią dažniausiai iškarto ir panaudoja jei prireikia. Kažkokiam ilgesniam energijos saugojimui nelabai įsivaizduoju kaip tai panaudoti.. nebent su kažkokiu smagračių masyvu, kur pagal turimą energijos perteklių ir sukamas atitinkamas smagračių kiekis.. o tada esant reikalui kiek reikia iš tiek ir paimama energija.. bet kuo sudėtingesnė sistema tuo didesni nuostoliai.. o ir visos mechaninės dalys dėvisi.. Bet idėja visai įdomi teoriniam pasvarstymui.. gal geriau papasakok kaip pats tai įsivaizduoji kaip tai veiktų praktiškai o ne teoriškai..

Čia prie jūsų diskusijos apie smagratį kaip energijos kaupiklio. https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Girobusas

Audi keli metai atgal naudojo smagratį kinetinės energijos regeneracijos sistemai. https://newatlas.com/audi-quattro-race-car/21665/ http://www.racecar-engineering.com/arti ... tems-kers/

Nelabai suprantu kam kurti papildomus prietaisus (kurie patys sukuria šiokius tokius nuostolius viduje savos sistemos + papildomo svorio našta visai transporto priemonei) – kai galima daryti priešingai. T.y. tiesiog atsisakyti atskiro prietaiso transporto priemonėje, kas veik visiškai panaikintų nuostolius inercijos srityje ir + sumažintų dar ir visos transporto priemonės svorį...

Na vienareikšmiškai niekada nebūna taip ar kitaip. Kaip ir su kokiu hibriduku.. trasoje tai akumai, el varikliai ir kt tai tik balastas, bet jei miestas, kalnas-pakalnė ar pan tai jau pasidaro ir ekonomija ir ekologija..

Jei rato padanga sunkesne, tai bus sunkiau isibegeti, bet ir nustojus sukti pedalus dviratis toliau nuvaziuos, tai yra, turbut jis bus labiau inercingas, kas zinoma yra negerai, jei yra daug sustojimu vaziavimu, kai nera regeneracijos.

Susidėjau aš abi gumos masės padangas savo paspirtukui. Pastebėjimai: 1. Nuvažiuojamas atstumas vargiai besiekia 10km. Galbūt ir akumuliatoriai pavargo, bet, didelę įtaką daro 2 punktas 2. Dabar padangos yra gerokai minkštesnės, nei buvo su kamerinėm padangom. Kol dar turėjau vieną gumos masės, kitą - kamerinę padangas, labai aiškiai matėsi skirtumas, kad padanga su kamera su paviršiumi liečiasi gerokai mažesniu plotu. Tos mažytės 8.5" padangos pučiamos iki 3.5 atmosferos, tai ir man, sveriančiam beveik 100kg, jos neišsiploja. Ko nepasakytum apie pilnavidūres padangas. Trumpai tariant - ekonomiškesnės ir greitesnės - pneumatinės padangos. Bet su gumos masės padangomis važiuoji per bet ką ir nesuki galvos. O šiems paspirtukams padangų keitimas dažnas procesas.