Kas yra laikas, ką su juo padarė Einšteinas ir kodėl vasarą neužšąla balos

Turi du variantus: a) tikėti tais, kurie fiziką išmano; b) mokytis fiziką pats. Tave dominantys įrodymai yra minimalistiškai apie 6 fizikos kursus, t.y. apie 180 val. paskaitų arba 6 gana rimti vadovėliai.

Viskas yra labai konkretu, o šakėmis būna, kai mokytis tingi, o susireikšminimas per kraštus liejasi...

O tai tas faktas, kad laikrodžiai, esantys skirtinguose Žemės aukščiuose rodo skirtingą laiką (lyginant vieną su kitu), neįrodo, kad laiko tekmė yra priklausoma nuo gravitacijos? Kitaip tariant TKS laikas eina greičiau nei giliausioje Žemės vietoje, bet tai yra labai minimalus skirtumas ir mes jo tiesiog nejaučiame kaip žmonės? O kaip yra su tyrimais, kuomet vienas iš dvynukų buvo siunčiamas į TKS, o po to lyginami rezultatai. Ar rezultatai parodė kokius nors paryškėjusius senėjimo procesus pas tą, kuris buvo TKS? O kaip tuomet vyksta komunikacija su Marse esančiais zondais? Beje, o tai nuo ko vis gi laikas yra priklausomas? Nuo gravitacijos ar ir nuo judėjimo greičio? Nes aš suprantu taip, kad judėjimo greitis (pvz. keliavimas šviesos greičiu) apibrėžia ne laiką, o tik matomą šviesos srautą. Ta prasme jeigu pakilsi virš žemės ir praskrisi kažkokį atstumą didesniu už šviesą greičiu, ir grįši į Žemę, tai juk nebūsi mažiau pasenęs negu Žemėje buvę? Tik tiek, kad tau nustojus keliauti šviesos greičiu tu matysi senesnį Žemės vaizdą, o Žemė tavęs kurį laiką nematys (kol keliauji greičiau už šviesą). Tuo tarpu visiškai priešingai yra su gravitacija, nes gravitacija geba išgaubti visą "paklodę", tuo tarpu ir laiką. Taip išeina, kad vienodos gravitacinės jėgos planetose laikas turėtų eiti vienodu greičiu. Taigi galima būtų padaryti išvadą, kad tiksliausias laikas turėtų būti rodomas ten, kur nėra visiškai jokio gravitacinio poveikio (jeigu tokia vieta Visatoje yra). Tuo tarpu laikas skirtingai eitų esantiems Marse ir esantiems Žemėje, o esantiems kokiame Jupiteryje laikas turėtų eiti dar lėčiau nei Žemėje ar Marse. Arba kitaip tariant kuo didesnis gravitacijos poveikis, tuo lėtėja laikas. Juk toks principas ir filme Interstellar parodytas, kuomet esantys arčiau masyvios juodosios skylės (t.y. prie didesnio gravitacinio poveikio) sensta lėčiau - jiems laikas sulėtėja stipriau, negu esantiems toliau nuo jos. Ant galo patikslinkit, jeigu klystu, bet laikas Žemėje eina lėčiau nei virš jos ar aš čia visame save tekste nusišnekėjau?

Taip, lėčiau. Jei virš žemės esantys objektas nejuda žemės atžvilgiu. Bet jei juda greičiau nei žemė, tai laiko pagreitėjimas dėl silpnesnės gravitacijos gali nekompensuoti laiko sulėtėjimo dėl greičio.

Tiesiog nėra pagrindo manyti, kad judėjimas dideliu greičiu ar gravitacija daro poveikį tik tai konkrečiai tam fizikos dėsniui kuris konkrečiai matuojamas, o kitiems dėsniams jis neturi įtakos. Be to, jei pasikeistų tik viena ar kelios fizikos sąveikos, tai manau tikrai atsirastų anomalijų, kurias pastebėtume.

Tai įrodytų, kad kelionė atgal laiku yra neįmanoma, nes bet kokiu atveju tu keliauji į priekį tik skirtingu greičiu: arba tu laike lenki Žemėje esančius arba jie tave lenkia. Bet laikas jokiu būdu nekeliauja atgal ir tai yra visiškai neįmanoma.

Aš ir nesakau, kad poveiki daro tik vienam stebimam dėsniui. Aš sakau kad poveikį daro visiems esamiems dėsniams, išskyrus laiką. Kadangi poveikis visiems dėsniams yra vienodas, tai jų tarpusavio sąveikos kurios aprašytos esamomis formulėmis nesikeičia. Sakykim kad stiprėjant gravitaciniam laukui arba didėjant judėjimo greičiui LAIKAS lėtėja. Kas tokių atvejų vyksta? Laikas lėtėja tik tam objektui kuris yra stipresniame gravitaciniame lauke arba juda greičiau nei kiti, lyginant su objektais esančiais silpnesniame gravitaciniame lauke arba judančiais lėčiau. Kaip sulėtėjusio laiko objektas atrodys jo stebėtojui? Viskas ten vyks lėčiau. Atominio laikrodžio cezio atomas suvirpės per sekunde mažiau nei jo atominio laikrodžio cezio atomas. Ir visi kiti veiksniai vyks atitinkamai lėčiau. Dėl ko, kai objektas judantis greičiau sustos (lyginant su stebėtojo greičiu) arba pereis į tokio pat stiprumo gravitacini lauką ir palygins savo laikrodžius, jų laikas skirsis. Bet skirsis laikrodžių rodomas laikas, kaip žinoti kad ne laikrodis lėčiau ėjo, o ne visi fizikiniai veiksniai buvo vienodai sulėtėję? Dėl ko laikrodis ir rodo kita laiką. Mano mastymo skirtumas yra LAIKO suvokimas. Kas yra laikas? Dar negavau atsakymo į ši klausimą. Žinau tik kelis skirtingus filosofinius (ne fizikinius) pamąstymus apie laiką. Kurie bando paaiškinti kas yra laikas. Vieniems atrodo, kad laikas yra visatos plėtimasis. Kol nesugebėsi sustabdyti ir apgręžti visatos plėtimosi tol negalėsi apgręžti laiko atgal. Kitiems atrodo, kad tai ketvirta dimensija. Bet jei ja galima eiti į viena puse, vadinasi galima eiti ir į kita puse (keliauti laiku atgal). Bet kas tiksliai yra laikas, dar neteko girdėti. Žinome kas yra elektronas, kas yra protonas, kas yra neutronas. Bet kas yra laikas? Ar iš tiesu lėtėja (greitėja) laikas keičiantis gravitacijos stiprumui arba judėjimo greičiui, o gal vienodai lėtėja visi fizikiniai dėsniai (lygiai taip pat kaip laiko lėtėjimo (greitėjimo) atveju). Vienintelis skirtumas tarp mano mastymo ir daugumos fizikų yra tik LAIKO suvokimas. Kas yra laikas. Aš nelyginu laiko su laikrodžiu, daugiau niekas nesikeičia. Bet dėl to keičiasi visos neįrodytos fizikinės teorijos susijusios su laiku ir keliavimu laike.

Iš visko sprendžiant, laikas tėra fundamentaliųjų jėgų pagimdytas efektas. T.y. laikas nusako pokyčio greitį ir viskas. O tai, kad paprastame gyvenime laiką matuojame laikrodžiais, tėra susitarimo reikalas viską matuoti pagal Žemės sukimosi apie savo ašį greitį. Jei Einšteino lygtis teisinga, tuomet judėti šviesos greičiu materialus kūnas negali, nes pavirstų juodąja skyle. Štai čia gali slypėti atsakymas, kodėl judant didesniu greičiu, laikas slenka lėčiau. Laikas slenka lėčiau tokios judančios sistemos viduje dėl išaugusios masės. Jei masė ~ gravitacijai, tuomet kuo didesniu greičiu judėsime, tuo didesnį gravitacinį lauką sukursime. Kaip tik pasirodė straipsnis, kad gravitacija nėra fundamentalioji sąveika, o tik efektas.

nu kaip galim taip nusisneket??? po metu mes pamatysim ne laiva, o to laivo atvaizda. tiesiog po metu atvaizdas atkeliautu iki musu, jei laivas skraido greiciau uz sviesa. arba dar kitaip: - laivas atskris, ir islipe is jo pamatys savo laivo kuriuo skrido atvaizda po metu. kurioj vietoj tau cia paradoksas? kai nusifotkini savo snukeli, ir po metu paziuri i nuotrauka ir pamatai kaip atrodei pries metus - tau cia irgi kazkoks laiko paradoksas, kai tipo keliauji didesniu greiciu uz sviesa ir buni dviejose vietose?

Paryškinau svarbias vietas. Kitoks laikas butu tiems kas yra burbuole, bet ne pačiam burbului.Todėl pats burbulas erdvėję judėtu 100km/h greičiu. Čia turėtu tikti pavyzdys kur astronautai skraido ore. Iš tiesu jie ne skraido, jie krenta žemyn. Bet kadangi visa stotis kurioje jie yra krenta, kartu su jais, jiems atrodo kad jie skraido (yra nesvarumo būsenoje), nes jų pačių atžvilgiu viskas kas yra soties viduje nejuda. Nesvarbu kad pati stotis juda. Gravitacija nėra niekur dingusi nors jie jos nejaučia (stoties grindis jų netraukia prie savęs).

Būtent. Laikas egzistuoja tik dėl fundamentaliųjų jėgų ir jis egzistuoja tik joms. Tai jog aš paspaudžiau klaviatūros klavišą nėra fundamentali jėga. Todėl fakto, kad aš paspaudžiau klaviatūros klavišą nebe panaikinsi ir neatsuksi atgal. Nes laikas tam neturį įtakos. Laikas gali turėti įtakos tik tam, kaip išorinis stebėtojas suvoks, kaip greitai paspaudžiau klaviatūros klavišą. Bet jis negali atšaukti pačio veiksmo ar grįžti laiku ir man neleisti to padaryti.

Jeigu laiko greitį nustato gravitacijos lygis, tai panaikinus gravitaciją burbulo viduje, visi fizikiniai procesai pagreitėtų, kitaip tariant laikas pagreitėtų. Absoliučiai visi. Pats burbulas judėtų tuo pačiu 100 km/val. greičiu, tačiau stebėtojui tas greitis atrodytų žymiai greitesnis, nes pas jį laikas eina lėčiau. ---- Man vis tiek įdomu ar laiko greičiui būtina sąlyga yra judėjimo greitis? Nes (jeigu) prie juodosios skylės laikas sulėtėja, bet pati juodoji skylė juk nejuda artimu šviesai greičiu. Ji tiesiog yra tokia masyvi, kad turi didžiulę gravitacijos jėgą, kuri geba sulėtinti laiką/visus fizikinius procesus. Galbūt judėjimas šviesai artimu greičiu GALĖTŲ būti būdas įgauti didelę masę ir sulėtinti laiką, tačiau tai nėra privaloma sąlyga? Ar aš vėl kažką praleidžiu su reliatyvumo teorija?

Čia įdomus dalykas. Jeigu sakysim, kad tu paspaudei klavišą tik dėl to, jog tavo smegenyse buvo pasiųstas toks signalas, o jis buvo pasiųstas dėl cheminių procesų, tai atsukus tuos cheminius procesus, tu atsuktum ir tą pasiųstą signalą, taigi atsuktum ir klavišo paspaudimą. Nes žmogus juk nėra nepriklausoma būtybė nuo fizikinių procesų. Jeigu jie vyksta atbuline data, žmogus irgi grįžta atbuline data, jaunėja. Jeigu tu važiuoji į priekį dėl to, kad motoras suka variklį ir ratus į priekį, tai atsukus procesą atgal, motoras suksis atgal ir mašina važiuos atgal. Bet čia mes tada keliame klausimą dėl laisvosios valios. Tai gal nereikėtų labai plėstis į tą laiko atsukimą.

"Man vis tiek įdomu ar laiko greičiui būtina sąlyga yra judėjimo greitis?" Žiūrėkim paprastai. Kas yra greitis? Tai yra pokytis per laiko vienetą. Bet laiko vienetas yra sutartinis dydis. Todėl sąvoka "laiko greitis" yra iš principo neteisinga. Laikas yra reliatyvus - priklauso nuo atskaitos sistemos.

Nu tai tu čia nieko nepasakei naujo. Laikas yra realiatyvus, bet tik stebėdamas kitą laiko greitį tu gali įvertinti, kad laikas ten teka kitu greičiu. "Greitis" šiuo atveju tėra tik žodis. Pavyzdžiui. Jeigu tu priešais save pastatai kairėje pusėje juodosios skylės "burbulą", o dešinėje Žemės "burbulą". Abu tie burbulai viduje turi skirtingai einantį laiką, prie juodosios skylės lėčiau, o Žemėje - greičiau. Dėl skirtingų gravitacijos jėgų. Ir tik tu tą stebėdamas gali pasakyti: taip, laikas juose eina skirtingu greičiu. Bet jeigu tu būtum viename iš tų burbulų, tu to negalėtum pasakyti, nes tavo "laikas" eitų ir tu tiesiog nepastebėtum, kad jis eina lėtai ar greitai.

Laikas yra žmogaus vertinimo, mastymo vienetas, kitaip tariant mintis ir jis egzistuoja tik žmogaus galvoje, visatoje jis neegzistuoja. Teigiama, jog laikas veikia visus vienodai, bet laikas iš viso neveikia nieko, nes jis yra tik mintis, jei mes paguldysime plyta ir jos neveiks jokie fizikiniai ar cheminiai veiksniai ir po milijono metų ji bus plyta, ir bus toje pačioje vietoje, ir joks laikas nepadarys jai įtakos, nes žmogaus mintis negali jos suskaldyti ar kažkaip kitaip paveikti. Žmogaus galvoje yra 2 didelės raiškos optinės kameros (akys), kurios sugeba skirti skirtingu greičiu judančius objektus ar skirtingo greičio reiškinius, todėl jų vertinimui žmogus išsigalvojo vienetą laiką, kad galėtų lyginti skirtingus judėjimo ar reiškinių greičius. Tai leidžia jam numatyti pradžią ir ribą ( pabaigą), ir kokias teorijas beišvedinėtum, tai tik žmogaus mintis, kuri yra žmogaus galvoje, o visatoje neegzistuoja, tai tas pats kas skaičius ar raidė, kurie padeda vienam žmogui suprasti kitą, bet nieko neįtakoja visatoje. Apie kažkokį laiko pasukimą atgal negali būti nė kalbos, nes minčių atsukti atgal neįmanoma, jei jau pagalvojai, kad tavo kieme auga medis, niekaip nebepadarysi taip, kad nebūtum pagalvojęs. Ir kur bekeliautum laikas bus toks pats, koks užprogramuotas tavo galvoje, o jei sutiktum kitą mastančią būtybę, pas ja gal butų ir kitoks laikas.

Laikas padarys plytai įtaką, kad ir kaip to nenorėtum. Iš visų plytoje esančių atomų kažkiek yra nestabilių. Jie laikui bėgant skilinės, virsdami kitų elementų atomais. Pavyzdžiui, natūraliai randamame kalcyje yra apie 0.2% Ca-48 su skilimo pusperiodžiu 6.4*10^19 metų. Kalyje yra 0.012% K-40, kurio pusė suskils per 1.2*10^9 metų.

Kad nestabilūs atomai suskils, tai nėra laiko įtaka, su laiku mes tik suvokiame šio proceso greitį