Kai ūkis auga, ekonomikos prognozių specialistų niekas nepastebi, tačiau atėjus sunkmečiui, kyla daug klausimų. Ar tikrai prognozuotojai žino daugiau nei mes? Kaip rimtai derėtų vertinti jų prognozes? Juk kartais užsakyti rinkos tyrimai įmonėms gali kainuoti brangiau nei tikėtasi.

Dar šio amžiaus pradžioje visas pasaulis stebėjo, kaip sprogsta IT burbulas, o šiandien dar netyla kalbos ir apie finansų sistemos trūkumus. Jau dabar ekonomikos specialistai numato, jog netolimoje ateityje matysime, kaip sproginėja biotechnologijų ar alternatyvios energijos šaltinių kainos. Atrodo, jog viskas numatoma ir kartojasi kas 4 – 5 metai, tačiau, kodėl tokius laikotarpius visuomenė ir verslas pasitinka vis nepasirengę.

Pastarojo meto pasaulinės ekonomikos vingiai dar kartą įrodė, kad brangios ir išsamios globalios ekonomikos prognozės, kuriomis vadovaujasi pramonės lyderiai, ne visiškai tiksliai, o kartais netgi priešingai numato ateitį. Tai turbūt seniausia ir pagrindinė problema, kodėl kapitalistinėse rinkose žūva stipriausi. Ir patys ekonomistai sutinka, jog neįmanoma sudaryti realią artimiausių 20 metų prognozę. Ir vis dėlto bent keik apčiuopiamų orientyrų reikia kiekvienam.

2009 metų augimas?

BVP, bene svarbiausias ekonominių regionų rodiklis, šiandien nė iš tolo neprilygsta prognozėms, pateiktoms prieš keletą metų ar netgi mėnesių. Tikriausiai to ir nebuvo įmanoma numatyti, nes JAV atsitiko šis tas neplanuota – nekilnojamojo turto kainos nukrito, ir tai sumaišė kortas visam pasauliui. Tačiau ar nebuvo galima įvertinti JAV vartotojų įsiskolinimo lygio, galimybių grąžinti paskolas, vis augančio prekybos disbalanso tarp JAV ir Kinijos ir kitų pirminių ekonomikos rodiklių? Šiuolaikinės statistinių duomenų apdorojimo ir prognozavimo sistemos dar daro nemažas paklaidas.

Kita alternatyva – kaltinti valdžią ir jos monetarinę politiką prižiūrinčias institucijas, kad laiku nebuvo sureaguota ir imtasi atitinkamų veiksmų, tačiau vienas ekonomikos tėvų, M. Friedman, tikriausiai kritikuotų valstybes už jų per didelį kišimąsi, kuris ir leidžia realybei nukrypti nuo prognozių. Per pastaruosius dvejus metus BVP augimas didžiausiuose regionuose buvo koreguojamas daugiau nei 5 kartus. Žvelgiant retrospektyviai, tokios prognozės suklaidino nemažą dalį ilgalaikių investuotojų.

Ekonomikos plėtros prognozė – kiekvienam savaip suprantamas darbas. Regis, pasaulyje dar yra per daug erdvės netgi kompiuterinėms ateities modeliavimo sistemoms.

Daugiau nei tikėtasi

Vienas pagrindinių pasaulinės prekybos rodiklių, Baltic Dry Index, šį pavasarį per kelias dienas smigo žemyn daugiau nei 20%. Toks žaliavinių produktų pervežimo poreikio mažėjimas nebuvo užfiksuotas per visą indekso gyvavimo laiką. Jūrinių vežimų kainos krito; tuo metu pasaulyje buvo ir daugiausiai iš darbo atleidžiamų krovininių laivų. Nors tikėtasi, kad žaliavinių medžiagų gabenimo sektorius netrukus atsigaus, tačiau dar ir šiandien šis indeksas nerodo rimtų poslinkių į viršų. Kol žaliavos nepradės judėti iš Pietų Amerikos į JAV, iš Australijos į Kiniją, o žaliavinė nafta iš OPEC valstybių nepajudės didesniais tempais, tol pasaulio prekyba stagnuos.

Buvo pranašaujama, kad krovinių vežimo paklausa po tokio kritimo netrukus atsities, o statomi nauji laivai neleis greitai kilti kainoms, tačiau ir šiandien rinka visiškai kitokia, negu prognozavo laivininkystės specialistai. Paklausos dar nėra, laivų statytojai į vandenis nuleidžia naujus laivus, tačiau darbo neužtenka ir seniesiems.

Nevežamos žaliavos – nevežami ir pusgaminiai arba vartojimo prekės. Metų pradžioje laivininkystės kompanijos dar bandė kelti įkainius populiariausiuose maršrutuose, tačiau žlunganti paklausa padėtį pakoregavo per kelias savaites. Krovinių vežimas konteineriais šiemet tiesiogiai prieštarauja prognozėms. Dėl konteinerizacijos vardijamų privalumų šiam pramonės išradimui buvo žadamas stabilus augimas po 6.5% kasmet iki 2011, tačiau didžiausius konteinerinius laivus valdančios kompanijos jau ir kitais metais numato nuostolius. Ekonomikos prognozių specialistai ieško naujų gairių, nes kol kas rinkoje nematyti pastovių tendencijų kurti naujas ateities prielaidas.

Prasidėjus krovinių badui, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) paskelbė, kad globali prekyba šiemet mažės 9%. Jau po kelių mėnesių organizacijos vadovas Pascal Lamy kritimo prognozę patikslino iki 10%. Įdomu, kokį skaičių matysime metų gale, kai pirminiai prekybos rodikliai dar nežada geresnių laikų.

Oras – ne indikacija

Oro transportas, ekonomistų teigimu, yra vienas geriausių pirmalaikių ekonomikos indikatorių, nustatančių ekonomikos plėtros tempus ir kryptis. Pagrindiniai gamintojai pastaraisiais metais piešė puikią ateitį oro transportui, tačiau realybė rodo visiškai ką kita. JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“ visada teigė, kad komercinė aviacija augs daugiau nei po 5% kasmet, tačiau senosios analizės šiandien irgi pernelyg nutolusios nuo realybės.

Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis šios prognozės atrodo pernelyg optimistiškos, o ir normaliai veikiančioje ekonomikoje jos pranoko realybę.

„Airbus“ savo prognozėse teigia, kad 20 besivystančių valstybių taps pagrindinėmis augimą skatinančiomis rinkomis lėktuvų gamintojams, tačiau kol kas pardavimus tenka atidėti neribotam laikui. Kiek pervertintos rinkos gairės jau sukėlė nemažai problemų ne tik gamintojams, bet ir lėktuvų savininkams, finansų institucijoms bei avialinijoms.

Atrodo, kad ir specifiškiausios prognozės neapdraudžia lėktuvų gamintojų nuo gamybos stabdymų, o juo labiau tai parodo, kad pagal oro transporto rinkos prognozes bendrą pasaulinės prekybos padėtį nuspėti taip pat nelengva.

Kuro rizika

Kuro kainos prognozavimas prilygsta vairavimui naktį be šviesų. Ir šiandien verslininkai kuro kainas vardija remiantis šiandienos kaip vieną didžiausių verslo rizikų. Daug prognozių yra pateikiama tendencijomis ir neatsižvelgiama į ilgąjį laikotarpį, todėl planuoti sąnaudas – išties sunkus uždavinys.

Ne patys geriausi laikai OPEC organizacijai trukdo kontroliuoti rinką bei naftos paklausos kitimą pasaulyje. Nuo metų pradžios pasaulinės naftos paklausos rodiklis jau buvo perskaičiuotas daugelį kartų ir keičiamas kas kelis mėnesius. Neabejotinai aišku, jog tendencija neigiama, tačiau tokie maži ir dažni pokyčiai rodo tik rinkos nestabilumą. Prognozių paklaidos, nors ir nedidelės, labai veikia išankstinių pirkimų rinką ir kelia sumaištį.

Vienas paprastas pavyzdys, atspindintis nepatikimas prognozes – aviacinio kuro kainos kitimo tendencijos. Jau niekas nekalba apie trumpalaikius kuro kainų svyravimus, tačiau tokie ilgalaikių prognozių neatitikimai apsunkina kompanijų strateginius sprendimus sėkmingai veikti rinkoje.

Padėtis paprasta – ekonomikos ir orų prognozuotojams tenka panaši dalia. Nors yra įvertinama daugiau duomenų ir pateikiamos vis tikslesnės ateities perspektyvos, tačiau dar yra per daug neprognozuojamų veiksnių, kurie rinką gali pakeisti per naktį.

Parengta pagal žurnalo "Kelias" publikaciją

Komentarai (3)