Trikdome jaunąją kartą - kas yra vienkartiniai fotoaparatai? Ir kodėl didelė dalis jų net nebuvo vienkartiniai? (1)
Kad ir koks jaunas būtumėte, tikriausiai žinote, kad kadaise fotoaparatai naudojo juosteles. Išimi juostelę, nuneši išryškinimui ir po kurio laiko turi kelias gražias nuotraukas. Tuo pačiu nusiperki naują juostelę, kad galėtum fotografuoti toliau. Bet ar esate girdėję apie vienkartinius fotoaparatus? Kas tai ir kam jie buvo naudojami?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juostelės stipriai apribojo kadrų skaičių. Kiekvienas mygtuko nuspaudimas turėjo būti gerai apgalvotas - juk juostelė baigsis ir jos gali neužtekti norint užfiksuoti ką nors svarbaus! Juostelės dar visai neseniai buvo parduodamos visuose prekybos centruose. Ir dabar jos dar visiškai neišnyko. Nors dabar jūs kišenėje turite telefoną, kuris fotografuoja geriau nei daugelis senų juostelinių fotoaparatų, entuziastai dar palaiko juostelinės fotografijos gyvybę.
Nieko nenustebins ir faktas, kad fotoaparatai kadaise buvo labai brangūs. Jie iš esmės buvo surenkami rankomis iš labai brangių medžiagų. O ir ribota pasiūla iškėlė kainą į tikras aukštumas. Fotografija buvo pasiturinčių žmonių užsiėmimas, tačiau 1949 metais kompanija „Photo-Pac“ pasiūlė įdomią išeitį - kartoninį fotoaparatą. Juo žmonės galėjo padaryti net 8 nuotraukas - to pakanka visai vestuvių šventei užfiksuoti! O tuomet visas fotoaparatas buvo siunčiamas paštu gamintojui, kuris mainais atsiųsdavo nuotraukas.
„Photo-Pac“ fotoaparatai buvo neįtikėtinai pigūs - kainavo vos 1,3 dolerius. 1966 metais prancūzų firma FEX pristatė jau 12 kadrų vienkartinį fotoaparatą. Tačiau vienkartinius fotoaparatus labiausiai išpopuliarino „Fujifilm“ ir „Kodak“, kurių vienkartiniai fotoaparatai, galintys padaryti jau daugiau nei 20 ar net 30 nuotraukų, pasirodė devintojo dešimtmečio viduryje. Kiti fotografijos priemonių gamintojai netruko pasekti šių kompanijų pėdomis ir netrukus rinka buvo užpildyta vienkartinėmis kameromis.
Daug vienkartinių fotoaparatų turėjo iš dalies kartoninius korpusus, plastikinius lęšius ir rankinius juostelės pasukimo mechanizmus. Tačiau kai kurie fotoaparatai turėjo baterijas ir blykstes. Vienkartiniai fotoaparatai buvo parduodami fotografijos prekių parduotuvėse bei pardavimų automatuose. Ir 20 amžiaus pabaigoje jie buvo išties populiarūs. Tik kodėl?
Dėl patogumo. Skrendant turistauti reikėtų pasiimti ir kokį nors fotoaparatą. Bet kam jį vežtis į abi puses? Nuskrisk, nusipirk fotoaparatą ir tada parsivežk jį atgal. Vienkartiniai fotoaparatai buvo labai pigūs. Negi į kelionę imsite savo brangų fotoaparatą? O gal jo jums apskritai nereikia? Juk geras fotoaparatas gali sugesti, jam reikalinga priežiūra, juostelės ir taip toliau. Vienkartinis iškrenta iš pardavimų automato ir yra paruoštas naudoti.
Vienkartiniai fotoaparatai buvo labai populiarūs ir vestuvėse. Organizatoriai nupirkdavo po vieną tokį fotoaparatą kiekvienam stalui. Taip svečiai galėdavo užfiksuoti vestuves iš savo perspektyvos. Vienkartinių fotoaparatų gamintojai netgi ėmė gaminti specialiai vestuvėms pritaikytus fotoaparatų korpusus. Tokius pigius ir naudoti paprastus įrenginius buvo galima duoti ir vaikams. Sulaužys? Na ir kas!
Epizodas iš serialo „Draugai“, kuriame vaizduojamas vienkartinių fotoaparatų naudojimas vestuvėse:
Vienkartiniais šie fotoaparatai ne visada vadinti teisingai. Ryškinimui reikėjo atiduoti visą fotoaparatą, nes juostelė dažnai buvo suvyniota ant paties fotoaparato mechanizmo (ne ant atskiros kasetės, kaip buvo įprastuose fotoaparatuose). Tačiau meistrai dažniausiai šių fotoaparatų neišmesdavo, o juos atiduodavo gamintojui, kuris juos atnaujindavo ir parduodavo dar kartą.
Vienkartiniai fotoaparatai iš tikrųjų ir dabar nėra visiškai išnykę. Buvo pasirodę ir skaitmeniniai vienkartiniai fotoaparatai, tačiau jie jau neturėjo to žavesio - žmonės skaitmenines kameras turi savo telefonuose.