Drebinantys pokyčiai ES. Nuo birželio 20 d. „Palies visus“

Detaliu gamyboje spalva retai yra svarbus faktorius. Kiek man teko susidurt su masine gamyba 3d spausdinimo budu - 99% detaliu spausdinama is juodo plastiko. Plastiku savybes - kitas reikalas, bet cia nera kazkokio stebuklo vieni plastikai pasizymi kai kuriom savybem labiau nei kiti, kaip pvz - abs atsparesnis didelei temperaturai, tuo tarpu PLA - ne. Petg atparesnis smugiams, luziams, ABS - maziau atsparus, ir panasiai. Imeti kazkokiu CF, ar wood priemaisu - gauni siek tiek kitokias savybes.

Šiek tiek kitokios savybės čia galima pasakyt tarp skirtingų tarkim abs tiekėjų plastikų. Nes prie skirtingų tiekėjų abs plastiko turėsi kalibruot spausdintuvą, jei norėsi rimtos kokybės. O kas liečia spalavas tai apsidairyk namuose kiek skirtingo plastiko spalvų matai? Kaip ir sakiau pritaikysi tik specifinėse srityse ir tai tuo atveju jei viska buvo nuo pradžių suplanuota spausdintuvui.

Matosi realiai gyvenime savo rankomis nesi nieko taisęs. Tai įrankių trūksta tai vėl kiaušiniai maišo šokant... tarkim skalbimo mašiną sutvarkyti reikia kelių atsuktuvų ir kelių raktų... 20 eurų neišleisi ir terkšlę įsigysi viskam užtenks. Didžiausia problema tvarkant nėra įrankiai, o žinios, kad gebėtum surasti gedimo priežastį. Pakeist guolį 4 valandas dirbt?

Jei guolis ipresuotas, o greiciausiai taip ir bus, tai be specialaus irankio neisimsi, ir naujo neidesi. Bandant sugryzt atgal prie temos - del to ir rasiau, kad labai pagelbetu repair manual'as. Tuomet galetum zinot kokiu irankiu ir kokiu detaliu reikes dar pries isardant puse skalbenkes.

Automobiliui gal ir problema išpresuoti jau reik hidraulikos dažniausiai bet skalbimo mašinai kur jūs matot problemas? Jei guolis bus dar 10 / 15 eurų už dantis kad ištraukt, o įmuši guma ir plaktuku be problemų. Bent aš be problemų savo aeg iškrapščiau viską ką reikė su įrankiais už 20 eurų. Kiaušiniai jums maišo daugiau nei realiai suprantat...

Tai sakai plaktuku ikalt guoli bugnui, kuris paskui sukasi 1000-1600 rpm yra okey. Nu okey, tamsta, kaip suprantu, remontaves viena skalbenke, tai turbut tau geriau zinot

Net nesigilinant į spalvas yra kur kas daugiau niuansų dėl ko spausdinimas niekada nebus "namų remonto" priemonė. Entuziastam taip, ypač pvz dabar karo tikslam tai susukau jau gal kokią toną ten jau spalva yra dzin, svarbu jo gauti kuo pigiau. Juoda pvz išvis turi labai daug šansų jog bus pagaminta iš šiukšlių (ir blogiausia - su šiukšlėm kas neišvengiama maišant perdirbtą plastiką), PLA - nu ok, toks plius minus kai nereikia ypač tvirtumo. PETG - ok tvirtesnis bet buityje būtų pripažintas "nesaugiu" nes realios lūžtančios detalės (kur jau sulūžo originalios lietos) bus dar ir aštriais kampais, ten lūžimai labai nesmagūs. ABS - smirda ir warpinasi. ASA warpinasi mažiau, bet stirenas sudėyje smirdar gal net daugiau nei ABS. CF pridėjimas šike tiek pagerina reikalus, bet tai šių dienų asbestas, tu tiesiog nenori turėt buityje daiktų spausdintų su CF, ką jau ten kalbėt apie spausdinimą. Kažkokie galbūt geresni spec "inžineriniai" plastikai jau kainuoja nejuokingai ir reikia ir spec sąlygų spausdinti, ir džiovinti prieš tai.

Aš darbų prie namo sąrašą turiu tiek, kad dar dviems metams užteks, pagal tai, kiek laisvo laiko turiu. Ir dalį įrankių turiu, dalį nuomojuosi. Tai dabar sakyk, man geriau skirti dieną darbui, kur sutaupysiu 80€ ant remonto ir galbūt pavyks susitvarkyti, ar darbui, kur per dieną sutaupysiu kokius 400€? Aš prioretizuoju darbus. Kad pakeisti guolį, reikia skaičiuoti laiką ir instrukcijos suradimui, ir tinkamų dalių nusipirkimui, ir t.t. Ir šiaip taip, mano konkrečiam modeliui pasakė, kad per 2 valandas profesionalus meistras nepakeis. Labai sunkiai taisomas modelis. Todėl kitas meistras, kurį radau, iškart pasakė, kad pigiau keisti visą būgną su mechanizmais sujungtais (net nemačiau, kas ten buvo, nesigilinau), nei keisti tik guolius. Ir greičiau. Tai padarė per valandą. Vėlgi, nebuvau vietoje ir nesigilinau net. Gyvenime turiu daugiau kur gilintis.

Tai jei turi kur gilintis tai nekomentuok ten kur nesupranti. Kaip kad 3d spausdintuvai ir buitinės technikos remontas...

Šioje vietoje dar pridėsiu. Kai nežinom, bijom, neturim įrankių ir gaunam dažnu atveju problemą kaip pas imortal. Pakeist dviejų valandų neužtenka, įrankių vajė kiek reikia... ir t.t. bet realybėje dažnu atveju viskas daug paprasčiau ir meistrai kurie atlieka remontą to nepasakys... mano samsung A52 už ekrano keitimą užsiprašė 150 eurų... vajė baisu pats nepadarysiu ką daryt? Pirkt naują vėl 400 ar keist ekraną? 20 min užtrukau pasidomėti kaip pakeisti, įrankių prireikė už 7 eurus iš temu ir ekrano už 90 eurų... viskas... ekranas pareina su visu nauju korpusu, galinis dangtelis atsiklijuoja su įrankiais iš temu ir toliau atsukt perkelt ir prisukt plokštes... pats korpusas jau buvo su klijais priklijuoti galinį dangtelį... taip kad nebūkit kaip imortal pasidomėkit

Griztant i tema, tai gamintojai lengvai gales issisukti nuo situ istatymu. Atsarginiu daliu kaina uzkeli iki daikto vertes ir viskas, nelabai reikia sandeliuoti tas dalis, nes ju reikes tik labai mazai. Na panasiai kaip Apple remontas.

Bet vartojai gali per laiką išsiaiškint, kuriuos remontuot pigiausia ir atkreipti dėmesį prieš perkant naują telefoną. Ir toks gamintojas, kurio dalys nebrangios, tai gali panaudoti, kaip konkurencinį pranašumą.

Surask, kurioje vietoje sakiau, kad pramonėje 3d spausdinimas turėtų patapti plačiai naudojamas? Kalbu apie atsargines dalis, kurių nusipirkti negali, arba kaina neadekvati. Pvz. iš vienų tvarkančių prabangesnius automobilius. Po avarijos dažnai nulūžinėja žibintų apiplovimo mechanizmas iššokantis. Daugelis gamintojų atskirai šio mechanizmo neparduoda, ir turi pirkti visą žibintą, kuris naujas kainuoti gali ir daugiau nei 1k€, priklausomai nuo konkretaus modelio. Tai jie ką daro, užsisako detalę pas spausdintojo už 10-50€, priklausomai nuo modelio. kukulis4, jei tu kaitalioji detalę, tai jau nėra masinė gamyba. Bendravęs su vienais, kurie iš metalo gamina detales, nepamenu jau kokia technologija. Sako turi klientų, kurie moka 2-3x brangiau už detales, bet apsireiškia epizodiškai. Kodėl taip? Todėl, kad apsireiškia, kai pritrūksta ar neturi atsarginių dalių, o gamintojas tas atsargines detales būna patiekia ir tik po poros mėnesių. Įmonei tuo tarpu staklės stovi. Tuo tarpu spausdintojai per 24 valandas nuo užsakymo gavimo (iki tam tikrų dydžių), išsiunčia detalę ir per 48 valandas turi jau rankose atsarginę dalį. Net jei ta detalė tarnaus trumpiau, nei originali gamintojo - jiems dzin, nes per tą laiką bus gavę ir iš gamintojo.

Tokia situacija kaip tavo nurodyta dažniausiai būna laikina ir pasireiškia labai retiems modeliams arba naujiems neseniai išleistiems, kur kinai dar nespėjo prištampuoti padielkų. Nišinis reikalas.

Yra. Nera skirtumo, ar stampuoju 10k detaliu injection moldingu, ar spausdinu - abiem atvejais tai masine gamyba. Skirtumas tame, kad pasikeitus reikalavimams, ir esant poreikiui net ir nezymiai pamodifikuoti detale (whatever, sakykim vietoj M6 reikia skyles M5 varztui), injection moldingo atveju man reikia pasigaminti nauja forma. Tai kainuoja brangiai. Tuo tarpu spausdinant 3d tas pokytis gali buti ivedamas gal net per kelias minutes, ir sekantis batch'as jau bus spausdinamas su tuo pakeitimu. Tos imones su kuriomis turiu reiklu, nespausdina simtu tukstanciu detaliu, dazniausiai tai buna nuo keliu simtu iki keliu tukstanciu vienetu per metus, bet turiu pora atveju, kur prispausdinta yra virs 20k detaliu (fasadu elementu gamyba uzsiimanti imone, spausdina ivairius intarpus kurie padeda islaikyti reikiama tarpa tarp konstrukciniu elementu. Idomiausia tai, kad reikia tos pacios detales veidrodiniu kopiju, tai jiems nereikia keliu atskiru formu moldingui, tiesiog daro veidrodine modelio kopija ir spausdina)

Nišinis, nišų daug. Įmonė dirba jau arčiau dešimtmečio, užsakymų trūkumu nesiskundžia. Ir taip, tai masinės gamybos staklės, kurios dažnai yra custom made, t.y. tiesiai iš sandėlio tokių negausi. Kas pigiau, atspausdinti 100k detalių ar išlieti formoje? Kiek kainuoja CAPEX pirmu ir antru atveju? Kiek laiko trunka pirmu ir antru atveju? Ir ne, jei spausdini po 50 vnt. panašios detalės 200 variacijų, tai nėra masinė gamyba.

Man keista, kad tu tiesiog negali pripazint objektyvios realybes Susigalvojai kazkokia nesamone, kad jei jau prireikia keist gaminio parametrus gamybos eigoje, tai cia ne mass production. As tau duodu pavyzdzius is realios imones, kuri per metus generuoja 100mln eur revenue, ir pasirinko 3D spausdinima kaip jiems labiau tinkancia technologija ju gaminiams. Man butu sunku patiketi, kad jie neskaiciavo, kas jiems labiau apsimoka. Kitas pavyzdys - tie patys prusa printeriu gamintojai - gamina printerius, kuriuose nemazai spausdintu detaliu, turi ±600 printeriu ferma, detales spausdina desimtim tukstanciu, plastiko sunaudoja tonom. As tik vel pasikartosiu, kad nebandau irodyt, jog 3d spauda moldinga gali pakeist visur. Negali. Su 3d printeriu neatspausdinsi 200l backos, baidares, degalu talpyklos ir panasiai. Su 3d printeriu tikrai neapsimoka spausdint milijonu saskiu, kuriu dizainas nepasikeite nuo gamybos pradzios, ir turbut nepasikeis niekada. Taciau 3d spasudinimas yra realiai veikianti alternatyva ten, kur detales yra smulkios, sudetingu formu, bei yra poreikis pigiai ir greitai ivedineti pokycius.

Paaiškinsiu tau buitiškai skirtumą, tarp masinės gamybos ir ne - turi 100 siuvėjų, kurios siuva rūbus. Jei siuvi operacijomis, pasiūsi 4 modelius po 10 tūkst. rūbų per mėnesį. Arba gali siūti 400 modelių po 20 vnt. su tais pačiais darbuotojais, su ta pačia įranga. Pirmas variantas bus masinė gamyba, pasiuvant po 120 tūkst. vnt. vieno modelio. Tai apie ką tu kalbi yra mažaserijinė gamyba, t.y. 400 modelių po 20 vnt. Realiai net 10 tūkst. per mėnesį ne visada bus masinė gamyba. Niekada nesakiau, kad 3d spausdinimas neturi savo pritaikymo, priešingai. Greitai įvedami pokyčiai - tai yra antonimas masinei gamybai, jei tai reikšmingai didina kaštus. Tai yra mažaserijinė gamyba dideliu mastu. Gali gaminti net 10x daugiau vienetų, bet su 500x daugiau modelių nei kitas kuris gamina 1 modelį, bet vis tiek vienas bus mažaserijinė gamyba, kitas masinė. AI: Mass production is a manufacturing technique where large quantities of the same product are created using standardized processes, often on assembly lines. It's characterized by high volumes, streamlined procedures, and the use of specialized equipment to produce goods quickly and at a lower cost.

Gerai, dabar as tau buitiskai paaiskinsiu, kodel tu nesupranti, ka as rasau. Isivaizduok, kad as gaminu 100x100x10 staciakampio gretasienio formos detale, su skyle viduje M6 varztui. Tokiu man reikia 10k per menesi. Varztus perku is varztu pasaulio. Po keliu menesiu varztu pasaulis sako, kad sorry, M6 varztu nebeturim, nebeturesim, ir niekas kitas nebetures. Man reikia kazka daryt. Pakeiciu savo detales modeli taip, kad dabar ten skyle M5 varztui. Mano poziuriu cia vis dar ta pati detale. Ivedziau man butina pakeitima, ir toliau gaminu. Masiskai. Po pusmecio mano klientas pradeda skustis, kad tos detales kampai astrus, ir zmones ta detale montuodami kartais apsidrasko rankas. Okey, uzdedu detalei champfer'i ir gaminu toliau. Masiskai. Mano poziuriu, detale vis dar ta pati. Dabar as negaminu triju skirtingu modifikaciju, gaminu tik viena, ir tokia modifikacija gaminsiu gal menesi, gal metus, gal dar ilgiau, kol atsiras poreikis dar vienai modifikacijai. Injection moldingo atveju man butu reikeje du kartus pakeisti brangia forma. 3D spausdinimo atveju - du kartus pamodifikuot modeli. ps. Galimybe pokyti ivesti greitai, cia ne antonimas mass production'ui, o priesingai galimybe adaptuotis negaistant laiko ir taupant pinigus.

Tavo požiūriu ta pati. Gamybos procesų požiūriu, iš kur ir yra terminas "masinė gamyba", tai ne. Problema, kad "masinė gamyba" terminą imi buitiškai. Nes kol tu po 10k gamini detales, kitas, beveik identišką, bet supaprastintą detalę štampuoja po 10kk per mėnesį, nieko nekeitė jau 5 metus, nieko ir nekeis dar 25 metus, nes kitose staklėse štampuoja M6 varžtus po 100kk per mėnesį, ir jo kaina bus 5x mažesnė, nei to, kuris gamina po 10k iras mėnesį kažką vis patobulina. Mažaserijinė vs masinė gamyba. Mažaserijinė gamyba nebus antonimas masinei gamybai, jei perorganizavęs procesus ir nebedarydamas pokyčiu, nesugebėsi reikšmingai sumažinti kainos. Pvz. būna liejimo formos dabar šiek tiek keičiamos. Tu priimi kaip kažkokį įžeidimą "mažaserijinę" gamybą. Mažaserijinė gamyba yra procesų valdymo būdas, kai prioretizuojami kokybiniai parametrai. Masinė gamyba - akcentas yra max mažiausia kaina, t.y. kad nėra būtų pagaminti pigiau, gaminant neribotą laiką tą patį.