Tėvų nuomonė: tinkamiausias amžius vaikui nupirkti pirmąjį mobilųjį telefoną – 11 metų

Isvis kam vaikam reikalingi tie telefonai. Pirma telefona man nupirko kai buvo 15 metu ir man is tikruju jo nereikejo. Isvis tos technologijos gadina gyvenima seniau susitikdavai su draugais dabar paskambini blogesniu atveju feisbuke ka nors parasai ir viskas. Nematau reikalo vaikam pirkti telefona iki 16 metu.

Telefonas šiais laikais yra reikalingas dalykas, nežinau kaip tu, bet aš jausčiausi daug geriau jei galėčiau savo vaikams paskambinti ir paklausti kur užtruko negu graužti nagus, kaip, kad pvz mano tėvai mano vaikystėje. O dėl 16 metų iš vis kažkokį kosmosą parašei. Ne be tie laikai, kad pasakei draugams -susitinkam ten ir ten 4h ir viskas. Reikia ryšio su savim visada. Plius tau jo nereikėjo, turbūt, todėl, kad tada jo niekam nereikėjo, bet gyvenimas gi juda į priekį.

Gera tema. Aš greičiausiai pirksiu telefoną vaikui labai anksti. Tarkime pradėjus lankyti mokyklą. Kažko reiktų paieškoti paprasto, kas leistų ryšį tik su keliais numeriais (tiek skambučiai, tiek SMS). Iš serijos - meškafonas. Nelabai įsivaizduoju save ramiai sėdintį darbe/namie, kai neturiu supratimo, kur yra mano atžala.

Klausimas kaip tu igausi vaiko pasitikejima. Paranojikai esat.

Telefonas yra rysio priemone,sunus pirmokas ir be telefono neina i mokykla.

Telefonas gal ir nieko, bet "smartphono" tai manau tikrai nėra reikalo anksti duot.. Blaškys dėmesį visi "Angry birds" ir feisbukai.. Iš kitos pusės, reikia, kad mokėtų elgtis su technologijom, visgi tai nebeatsiejama gyvenimo dalis daros, ir turi daug privalumų norint būt sėkmingam.

Vaiką reikia mokyti valdyti savo laisvę, o ne būti priklausomam nuo antkaklių. Savo vaikui telefoną pirkčiau tada, kai mokės parašyti bet kokį mano padiktuotą tekstą be klaidų. Kai visos nosinės, kableliai ir taškai bus savo vietose, tada vaikas jau bus pakankamai brandus telefonui. SMS netikrinsiu, bet bent jau tikėsiu, kad mano vaikas nebendrauja tokiu stiliumi kaip "lbs ;p* ka vk db maziuliae mn ; )))**:B:ppp".

Jei pats turėčiau vaikų, tai duočiau telefoną tik su skambinimo funkcija, nes nuo SMS tai tik durnėja tie vaikai. O jei jau reiktų ale "išmaniojo" tai tegu tam užsidirba ir nusiperka.

jei ka gan senei naudojama gps sekti savo atzaloms, įmontuoji cipa i kuprine ir ziurai per google mapa, kitas variantas nupirkti androida ir taip pat yrasyti sekimo programa kuri laikas nuo laiko gali siusti netgi foto taip pat gps koordinates, toks variantas mano galva patikimesnis nei skambinimas ir klausymas melagysciu kaip kad sedziu burelyje. o su meskafonais nejuokinkite, nes vaikas tikrai nesines i mokykla tokio slamsto, o jei priversite bus didele trauma del aplinkiniu su naujausiais aipuodais.

Nepažystu nei vieno darbingo amžiaus žmogaus kuris neturėtų telefono..

Tai reiškia, kad vaikui telefono niekada nepirksi ir drausi pirkti net tada kai jam sukaks 30 metų nes nemažai vaikų (ne tik ir vaikų) viso teksto be klaidų tikrai ne parašys. O jei vis tiek sugalvosi jam ji nupirkti kai jam bus 16 metų, tai ji pirmokėliai turės mokyti kaip telefonų reikia naudotis.

Patį pirmąjį telefoną su sim kortele gavau būdamas būtent 11 m. Į mokyklą pradėjau neštis būdamas kokių 13 metų. Kažkaip nenubukėjau nuo telefono, SMS anksčiau rašydavau su visokiais „w" ir pan., bet dabar kaip tik rašau rašytinėmis raidėmis. Ne visus žmones bukina tie telefonai.

Kai kurie kalbat, kaip 70 mečiai seniai. Nieko nuostabaus, kad sėdim šiknoj su tokia logika. "Aš neturėjau, tai ir mano vaikas neturės". "Mano vaikystė buvo geresnė". Jau net verkt norisi nuo tokios logikos. Sakot blaškys dėmesį? O ką, kortos, visokie "beibleidai", dar kitokie žaislai, kurie buvo ir jūsų amžiuje - neblaškė?

Savo dukrai telefą nupirkau, kai tik pradėjo eiti į mokyklą. Dėl nubukėjimo, tai tikrai - nebejuokinkit. Per pamokas niekas ir neleidžia naudotis telefonais, garsą reikia mažų mažiausiai išjunkt. Be to, kaip ir daugelyje savo postų apie vaikus minėjau, viskas prasideda nuo auklėjimo šeimoje. Juk nenumesit telefo vaikui, nepaaiškinę kaip juo naudotis.