Kaip „Huawei“ tapo didžiausiu JAV priešu? Problemos prasidėjo gan seniai ()
Nuo pat 1987 m., kai Kinijos kariuomenės inžinierius Zhengfei Ren įkūrė „Huawei“ kompaniją, ji išaugo iki 100 mlrd. dolerių vertės korporacijos, turinčios per 180 tūkst. darbuotojų. Ši sėkmė lėmė, kad šalia draugų ir partnerių ji susirado ir įtakingų priešų. Vienas iš pastarųjų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, uždraudęs diegti šios Kinijos firmos 5G ryšio technologiją savo šalyje. Tačiau tai nėra pirmasis konfliktas ir, panašu, nebus paskutinis.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Huawei“ problemos JAV prasidėjo gan anksti: vos tik atėjusi į JAV rinką ir pradėjusi konkuruoti su vietiniais gamintojais, ji susilaukė įvairių kaltinimų, pvz., 2003 m. telekomunikacijų firmą „Cisco“ apkaltino intelektinės nuosavybės vagyste, 2008 m. jos sutartis su „3Com“ buvo nutraukta dėl galimų ryšių su Kinijos valdžia, o 2014 m. su T-Mobile vyko teisinis ginčas dėl galimai pavogtų technologijų.
Portalas „Quartz“ siūlo susipažinti su dabartinio konflikto tarp JAV ir „Huawei“ priešistore.
2001 m. „Huawei“, jau pasiekusi 3 mlrd. dolerių pelną, įsteigė pirmąsias atstovybes JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
2003 m. sausio mėnesį internetinių maršrutizatorių gamintoja „Cisco“ padavė „Huawei“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimų, kaltindama tuo, kad jos programavimo kodas atsirado Kinijos kompanijos įrenginiuose. Tačiau po kurio laiko ieškinys buvo atsiimtas. Lapkritį „Huawei“ pradėjo bendradarbiauti su JAV telekomunikacijų įmone „3Com“, gamino ir pardavinėjo maršrutizatorius.
2005 m. prasidėjo pirmieji įtarimai dėl kompanijos sąsajų su Kinijos valdžia. „Rand“ korporacija išleido JAV oro pajėgų užsakytą tyrimą, kuriame teigiama, kad nors didieji informacinių technologijų (IT) žaidėjai, kaip „Huawei“, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriklausomi, jie dažnai tobulindami savo technologiją aktyviai bendradarbiauja su valstybiniais tyrimų institutais. Atliekant tą patį tyrimą apskaičiuota, kad kompanijos pardavimai, susiję su Kinijos kariuomene, gali siekti nuo 1 iki 6 proc. visų „Huawei“ pajamų. Taip pat tais metais kompanijos pardavimai užsienio rinkai aplenkė vietinius.
2007 m. liepą „Huawei“ įkūrėjas Zhengfei Ren buvo apklaustas FTB dėl galimų JAV prekybos su Iranu sankcijų pažeidimų.
2008 m. įmonės bandymai įsigyti 16 proc. JAV įmonės „3Com“ akcijų baigėsi nesėkme, kai Amerikos politikai pradėjo baimintis dėl galimų „Huawei“ sąsajų su Kinijos kariuomene, todėl korporacija buvo paskatinta šių planų atsisakyti. Pavojų kėlė faktas, kad „3Com“ buvo vienas iš prieš įsilaužimus skirtos programinės įrangos tiekėjas JAV kariuomenei.
2009 m. Gavusi iš „Google“ licenciją, vasarį „Huawei“ išleidžia į rinką pirmąjį išmanųjį telefoną su „Android“ operacine sistema.
2010 m. liepą mobiliųjų telefonų gamintoja „Motorola“ paduoda „Huawei“ į teismą dėl galimo pramoninio šnipinėjimo, tačiau po kurio laiko abiem pusėms pavyksta susitarti. Lapkritį dėl galimų saugumo problemų JAV telekomunikacijų kompanija „Sprint“ neleidžia dalyvauti „Huawei“ ir kitai Kinijos įmonei „ZTE“ šimtus mln. dolerių vertuose jos telekomunikacijų modernizavimo konkursuose.
2011 m. JAV užsienio investicijų komitetas liepia „Huawei“ parduoti neseniai įsigyto bankrutavusio „3Leaf Systems“ startuolio turtą dėl galimų saugumo grėsmių. Kinijos korporacija, neapsikentusi tokios situacijos, paviešimo viešą kvietimą JAV institucijoms atlikti įmonės patikrą, kad visi įtarimai dėl galimų ryšių su kariuomene būtų paneigti.
2012 m. JAV Bendruomenių Rūmų komitetas išleidžia raportą, perspėjantį nepirkti įrangos iš „Huawei“ ir „ZTE“, nors patys politikai nerado jokių draustinų veikų.
2013 m. „Reuters“ praneša, kad viena Honkonge esanti įmonė bandė parduoti amerikietiškos kompiuterinės technikos Irano didžiausiai telekomunikacijų įmonei, taip pažeisdama JAV pritaikytas sankcijas šiai šaliai. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad ta įmonė buvo gan artimai susijusi su „Huawei“, nes pastarosios įkūrėjo Zhengfei Ren dukra dirbo tos Honkongo įmonės valdyboje.
2014 m. kovą Edwardo Snowdeno nutekinti JAV žvalgybos duomenys parodo, kad šalis šnipinėja „Huawei“. Išnagrinėjus paviešintus duomenis paaiškėjo, kad NSA (JAV Nacionalinė žvalgybos agentūra) buvo įsilaužusi į kompanijos Šendženo būstinės serverius, pavogė jautrios informacijos apie gaminamus produktus ir stebėjo aukščiausių „Huawei“ vadovų susirašinėjimus. Rugsėjį telekomunikacijų įmonė „T-Mobile“ padavė „Huawei“ į teismą dėl galimos technologijų vagystės, tarp kurių buvo ir roboto ranka, skirta testuoti telefonams. Kinijos įmonė pripažino kaltę, ji teigė, kad du jos darbuotojai elgėsi neleistinai, ir juos atleido.
2015 m. sausį „Huawei“ įkūrėjas Zhengfei Ren Pasaulio ekonomikos forume Davose dar kartą atmeta JAV kaltinimus šnipinėjimu. „Mes esame Kinijos įmonė. Aišku, kad mes remiame Kinijos komunistų partiją ir mylime savo šalį. Tačiau mes nekenkiame kitų valstybių interesams. Mes laikomės visų įstatymų kiekvienoje šalyje, kurioje veikiame“, – teigė verslininkas. Rugsėjį „Huawei“ su „Google“ susivienijo, kad sukurtų „Nexus 6p“ telefoną.
2016 m. birželį JAV prekybos departamentas išleidžia įspėjimą, kad pradeda tyrimą dėl galimų „Huawei“ pažeidimų, pastaruosius 5 metus pardavinėjant amerikietišką techniką Kubai, Šiaurės Korėjai, Sudanui. Gruodį JAV Finansų departamentas taip pat pradeda tyrimą dėl galimų „Huawei“ prekybinių ryšių su Iranu. Apribojus amerikietiškos technologijos tiekimą kitai Kinijos įmonei „ZTE“, paviešinti šios kompanijos vidiniai dokumentai atskleidė, kad ji Irane stengėsi konkuruoti su kita, pagal apibrėžimą panašia į „Huawei“ (nors tiksliai dokumente neįvardyta) Kinijos įmone.
2017 m. JAV teismas patenkina „T-Mobile“ įmonės ieškinį dėl „Huawei“ įvykdytos verslo paslapčių vagystės ir priteisė 4,8 mln. nuostolių.
2018 m. sausį AT&T, antras pagal dydį JAV bevielio ryšio operatorius, galėjo tapti pirmuoju šalyje, siūlančiu „Huawei“ įrangą savo klientams, tačiau dėl politikų ir lobistų spaudimo atsisakė tokio plano. Baimės dar labiau pagilėjo artėjant naujos bevielės technologijos atėjimui į šalį. Nutekintoje Baltųjų Rūmų atmintinėje būtent ši įmonė yra nurodoma kaip galima grėsmė diegiant 5G technologiją.
Gegužę Pentagonas uždraudžia kariams naudotis „Huawei“ ir „ZTE“ telefonais kariniais tikslais – baiminamasi, kad Kinijos valdžia gali įsakyti įmonėms sekti karių buvimo vietą ar šnipinėti jų komunikaciją. Rugpjūtį buvo priimtas Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymas, draudžiantis JAV valstybinėms įstaigoms pirkti minėtų dviejų Kinijos įmonių telefonus.
Spalį pora JAV politikų kreipėsi į Kanados premjerą Justiną Trudeau prašydama neleisti savo šalyje „Huawei“ plėtoti 5G technologijos, taip galimai apsaugant ir JAV telekomunikacijų tinklą. Galiausiai šio gamintojo technikos buvo atsisakyta ir Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Gruodį „Huawei“ vyriausioji finansų vadovė ir įkūrėjo dukra Meng Wanzhou buvo suimta Kanadoje JAV teisėsaugos prašymu dėl prekybos su Iranu pažeidimų.
2019 m. sausį JAV pareiškia oficialius kaltinimus „Huawei“ dėl galimų šios įmonės bandymų vengti JAV sankcijų ir bandymų vogti šalies paslaptis, kartu reikalaujant Kanados išduoti ten suimtą Meng Wanzhou. Panašiu metu Lenkija suima „Huawei“ darbuotoją, galimai šnipinėjusį Kinijai.
Kovą Kinijos korporacija paduoda JAV į teismą dėl 2018 m. išleisto įstatymo, neleidžiančio valstybinėms institucijoms naudotis jos gaminiais, motyvuojant, kad nėra jokių įrodymų dėl neleidžiamos veiklos.
Gegužės 15 d. Donaldas Trumpas išleidžia įsaką, uždraudžiantį JAV telekomunikacijų įmonėms naudotis „užsienio varžovų“ kuriama technika. Įsake neminima būtent „Huawei“ įmonė, tačiau jai iš karto buvo užvertos durys į JAV rinką ir joje gaminamą techniką. Po poros dienų „Google“ paskelbia nutraukianti licenciją, leidžiančią naudotis „Android“ operacine sistema, kuria yra palaikomi visi pardavinėjami „Huawei“ telefonai. Nors korporacija paskelbė kurianti savo atskirą operacinę sistemą, tačiau telefonų atskyrimas nuo „Google“ teikiamų paslaugų turėtų smarkiai sumažinti telefonų patrauklumą už Kinijos ribų.
Gegužės 20 d. draudimai sušvelninti: JAV prekybos departamentas leido „Huawei“ pirkti šalies pagaminamas prekes iki rugpjūčio 19 d. Tačiau tą pačią dieną šalies mikroschemų gamintojai, kaip „Intel“ ir „Qualcomm“, nustojo korporacijai tiekti savo pagaminamą produkciją, programinės įrangos gamintojai „Microsoft“ taip pat nustojus priimti užsakymus iš šios įmonės.