Mobiliojo ryšio operatoriai paskelbė savo nuomonę apie eSIM: kainuotų milijonus, o naudos nedaug (2)
Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai suabejojo Susisiekimo ministerijos iniciatyva ilgainiui eSIM moduliais pakeisti telefonuose naudojamas fizines SIM korteles.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak bendrovių, prasminga kalbėti apie šios didelių investicijų reikalaujančios technologijos galimybes daiktų interneto ar nešiojamų įrenginių segmente, tačiau net ir čia sprendimus diktuos rinka – tokių įrenginių paplitimas, vartotojų poreikiai.
Ministerija argumentuoja, kad integruoti mobiliojo ryšio abonento identifikavimo moduliai eSIM (angl. embedded SIM) leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti mobiliojo ryšio paslaugas ir keisti jų teikėją nekeičiant SIM kortelės.
Operatoriai: konkurencijos pakanka, klientų migracija sumažėjusi
„Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis mano, kad eSIM suteikiamos galimybės lengviau keisti operatorių jau nebėra tokios aktualios.
„Nepadidintų nei konkurencijos, kuri Lietuvoje didelė, nei mažintų kainas, kurios yra vienos mažiausių Europoje. Ir, ką rodo pati rinka, kad per mėnesį įvyksta, tarkime, vos pora tūkstančių operatoriaus keitimo operacijų Lietuvoje (apėmus visus operatorius), tai labai maži skaičiai“, – BNS sakė A.Stasiulaitis.
Jis pridūrė, kad investicijos į sistemas siektų „dešimtis milijonų eurų“, o diegimas užimtų daug laiko.
„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas teigia, kad eSIM yra nauja ir palyginti ribotai taikoma technologija, o jos diegimas reikalauja keisti tinklo parametrus ir papildomai investuoti.
„Matome galimą šio sprendimo potencialą, tačiau kol kas stebime tiek rinkos poreikį, tiek pačios technologijos plėtrą. Visais atvejais puikiai žinome, kad visas sąnaudas galų gale apmoka klientai – todėl taupome jų pinigus ir atidžiai vertiname bet kokias naujas investicijas“, – BNS komentavo A.Baranauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didelių investicijų dar pareikalaus 5G ryšys ir tai reikia turėti omenyje, kalbant apie galimą investavimą į eSIM.
Užsimindamas apie klientų migravimą tarp operatorių, A.Baranauskas pastebėjo, kad šio reiškinio mastas kur kas mažesnis nei anksčiau.
„Migracija dabar yra objektyviai mažesnė ir daug, daug kartų lengvesnė ir greitesnė negu prieš 10 metų“, – sakė A.Baranauskas.
„Bitė Lietuvos“ interneto produktų vystymo vadovas Paulius Kudarauskas atskleidė, kad bendrovė jau kurį laiką stebi eSIM technologiją ir tiki jos potencialu, tačiau atidžiai vertina ir investicijų bei naudos santykį.
„Valstybinių institucijų dėmesys šiai sričiai yra sveikintinas ir su jais palaikome dialogą. Tiesa, ši technologija reikalauja didelių investicijų, todėl bent jau artimiausiu metu koncentruosimės į tam tikras mūsų klientams aktualiausias sritis, kur sprendimai tikrai padės vieną ar kitą užduotį atlikti lengviau“, – BNS teigia P.Kudarauskas.
Anot jo, pavyzdžiui, šiuo metu eSIM technologijos pritaikymas telefonuose yra gana ribotas, nes ją palaiko „tik keli patys naujausi flagmanai“, todėl daugiau galimybių regima kitose srityse.
„Daugiau potencialo matome daiktų interneto ir dėvimų įrenginių srityje – čia eSIM leis paišmaninti įrenginius, į kuriuos šiandien įdėti fizines SIM korteles buvo neįmanoma ar labai sudėtinga“, – sakė P.Kudarauskas.
Laukiama daiktų interneto ir dėvimų įrenginių plėtros
Ministerija aiškina, kad naujausi mobilieji įrenginiai – mobilieji telefonai, išmanieji laikrodžiai, IoT (daiktų internetas, angl. Internet of Things) ir M2M (mašina mašinai, angl. machine-to-machine) įrenginiai, pavyzdžiui, išmanūs apskaitos prietaisai, sensoriai ar valdikliai, – turi iš anksto gamintojo įdiegtą mikroschemą, kuri atstoja įprastą fizinę SIM kortelę, todėl šių įrenginių veikimui užtikrinti reikalingas ryšio paslaugų aktyvavimas nuotoliniu būdu.
„Tele2“ atstovas A.Baranauskas teigė, kad šiuo metu investicijos į dėvimų įrenginių (angl. wearables) segmentą būtų perteklinės, bet situacija gali pasikeisti ateityje.
„Su tais nešiojamais įrenginiais – matome, kad kol kas dar nėra to masinio poreikio, masinio pirkimo. (...) Jeigu rinka vystysis taip, kad tų įrenginių bus daugiau, jie bus pigesni, jie bus plačiau pritaikomi, tai vartotojai matys priežastį juos pirkti. Jeigu vartotojai matys priežastį pirkti, tai mes labai greitai atnaujinsime savo sistemas be jokių išorinių raginimų ir tas investicijas padarysime tiesiog savo vartotojų labui. Kol to nėra, tos investicijos šiandien yra perteklinės“, – argumentavo A.Baranauskas.
„Telia Lietuvos“ atstovas A.Stasiulaitis sakė, kad rinkoje išaugus dėvimų įrenginių poreikiui, bendrovė bus tam pasiruošusi.
„Manome, kad kai ateis masiška tokių daiktų su integruota SIM kortele ir jos funkcija banga, mes tikrai būsime pasiruošę tą teikti (...) Kitas dalykas, kai jūs jau galite iš esmės keisti operatorių. Tai čia ta takoskyra suplakta į vieną vietą kaip „eSIM“. Čia yra dvi aiškios kategorijos. Šiai kitai kategorijai mes nematome reikalo“, – kalbėjo A.Stasiulaitis.
Ministerija: eSIM būtų naudinga verslui ir vartotojams
Susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad eSIM technologija svarbi visiems, kurie naudoja ar planuoja naudoti judriojo ryšio veikimu paremtus įrenginius, nes nereikės keisti SIM kortelių, o ryšio paslaugas bus galima aktyvuoti nuotoliniu būdu. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad technologijos diegimą skatina ir ES teisės aktai.
„Naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus. Teigiamą šios technologijos perspektyvą nurodo ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios diegti ją ES šalyse“, – pranešime sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
Pasak ministerijos, eSIM jau galima naudotis Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose šalyse.
Šiuo metu mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos naudojant fizines SIM korteles.
Ministerija taip pat teigia, kad atsisakant įprastų fizinių SIM kortelių būtų galima sutaupyti išteklių, reikalingų jų gamybai ir utilizavimui, sumažėtų vartotojams ir verslui tenkanti administracinė našta, padidėtų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencija.
