Pietų Korėjos įmonė „Samsung“ viešai pristatė naujausią savo procesorių - „Exynos 980“. Ši į vieną lustą sutalpinta sistema (This system-on-chip, SoC), kurios masinė gamyba bus pradėta dar šiemet, apjungia pagrindinį procesorių, grafikos procesorių „Mali G76“, dirbtinio intelekto procesorių ir 5G modemą, rašo „Ars Technica“.

Didžiajai daliai žmonių pats 5G modemo integravimas neturėtų būti per daug svarbus – bent jau kol kas. Viso pasaulio veikiančius 5G tinklus dabar galima ant pirštų suskaičiuoti, o jų aprėpties plotai taip pat dar nelabai tinkami pasigirti. Maža to, iš tiesų juntamas 5G spartos prieaugis pasireikš tik pradėjus taikyti 5G FR2 – milimetrinių bangų dažnio juostą. Bėda ta, kad milimetrinės bangos labai prastai prasiskverbia per kliūtis – jas lengvai blokuoja sienos, langai ir net žmonių kūnai.

Kita vertus, 5G FR2 dažnis taps itin vertinga ryšio priemone ribotose erdvėse – pavyzdžiui, automatizuotų gamyklų viduje ar per išorinę 5G anteną aprūpinant internetu ištisus didelius pastatus. Individualiems telefonams, kurių 5G ryšio prieigą nuolat apribotų pastatai, automobilių kėbulai ar net kūno pasisukimas, naudos iš to būtų gerokai mažiau.

Tuo tarpu 5G FR1 – 6 GHz nesiekiantis dažnis – turėtų būti kur kas patogesnis privatiems vartotojams, nors iš tiesų kol kas sunku prognozuoti, kiek realios naudos suteiks toks ryšys. Dabartiniai pasauliniai 5G FR1 duomenų perdavimo spartos bandymai koncentruojasi 400-600 Mbps ribose. Lyginant su tipine 4G sparta – daugeliu atvejų apie 50 Mbps – tai jau yra labai neprastai. Tačiau šiuo metu populiariausios 4G ryšio perdavimo technologijos rodomi rezultatai būtų kur kas geresni, jei tie 4G tinklai nebūtų užkimšti: teoriškai šis ryšio standartas jau šiandien galėtų užtikrinti iki 1,2 Gbps duomenų perdavimo spartą, tačiau esant didžiuliam vartotojų kiekiui neįmanoma užtikrinti pakankamo tinklų pralaidumo visiems to norintiems.

Išpopuliarėjus 5G technologijai galima tikėtis matyti šiokį tokį bendrą interneto spartos padidėjimą, tačiau vargu, ar kiekvienas vartotojas galės pasiekti 500 Mbps.

Grafikos ir dirbtinio intelekto procesoriai

„Exynos 980“ platformoje integruotas „Mali G76“ grafikos procesorius yra reikšmingai patobulintas, lyginant su ankstesnėmis šio procesoriaus versijomis: jis yra maždaug dukart našesnis lyginant su „Mali G71” procesoriumi, kuris buvo diegiamas į senesnės kartos „Samsung“ telefonus – pavyzdžiui, „Galaxy S8“. Bet baugelyje sintetinių testų našumu jis dar negali prilygti „Qualcomm“ procesoriuose naudojamiems „Adreno 630“ (kurie diegiami į tų pačių „Samsung“ telefonus „Galaxy S9+“, tiekiamus JAV rinkai), tad nors vartotojai galės tikėtis, kad žaidimai ateities „Samsung“ telefonuose veiks itin sklandžiai, didelės revoliucijos tikėtis nėra pagrindo.

O štai naujasis „Samsung“ dirbtinio intelekto procesorius (neural processing unit, NPU) kol kas yra tamsus arkliukas. Pats gamintojas tvirtina, kad „Exynos 980“ NPU yra beveik triskart našesnis nei analogiškas procesorius, naudotas ankstesnėse „Exynos“ sistem7 versijose. Tiksliai žinoma, kad „Samsung“ šio procesoriaus galimybes naudoja savo fotokameros rezultatų gerinimui ir papildytosios realybės programėlėse, tačiau panašu, kad tuo šio procesoriaus funkcionalumas kol kas ir apsiriboja. Kita vertus, galima tikėtis, kad ateityje telefonuose integruotų NPU panaudojimo ribos smarkiai išsiplės – telefonų gamintojai turėtų atrasti naujų būdų vartotojui perteikti telefone vykstančio mašininio mokymosi naudą.

Bene svarbiausia – fizinis susitraukimas

Tai jau nėra pirmas kartas, kai „Samsung“ pristato pačių sukurtą 5G modemą išmaniesiems telefonams. Tačiau šis kartas išskirtinis tuo, kad modemas į telefonus bus montuojamas ne atskirai, o integruotas į bendrą „Exynos“ platformą. Toks modemo integravimas reiškia, kad jis užims mažiau fizinės vietos įrenginyje, naudos mažiau energijos, išskirs mažiau šilumos. Tokia modemo integracija į lustą tapo įmanoma dėl 8 nm technologinio proceso taikymo.

Vis pažangesnio technologinio proceso taikymas – tendencija, pastebima visoje technologijų rinkoje. Štai AMD sumažino patobulino savo procesorių gamybą iki 7 nm, ir to pakako, kad jie aplenktų savo ilgametį pagrindinį konkurentą „Intel“ - ir pagal našumo, ir energijos sąnaudų, ir kainos kriterijus. O ir tie patys „Intel“, perėję prie 10 nm technologinio proceso, savo kompiuteriuose su „Ice Lake“ ir „Comet Lake“ kartos procesoriuose sugebėjo išskirti fizinės erdvės net tris kartus našesniam grafikos procesoriui nei „Comet Lake“ kartos procesoriuje, kuris buvo gaminamas taikant 14 nm technologiją.

Komentarai ()