Populiariausias sportas Lietuvoje - krepšinis. Ir taip, daug kitų sporto renginių, kuriuose dalyvauja lietuviai, sulaukia labai daug dėmesio, bet visai gali būti, kad Dakaro ralį ir antrąją religiją populiariausiųjų sąraše skiria vos kelios eilutės. Kodėl?

Negi Dakaro ralis Lietuvoje yra toks populiarus?

Krepšinis yra didelė Lietuvos viešojo pramoginio gyvenimo dalis. Neabejotinai sporto šaka numeris 1 ir tikriausiai neatsirastų norinčių su tuo ginčytis. Net ir dabar, kai laikai nėra patys lengviausi, bilietai į „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje yra iššluojami - didžiausia Lietuvos krepšinio arena būna užpildyta visiškai!

O kuri sporto šaka pagal populiarumą tarp žiūrovų būtų antroji? Tikriausiai futbolas - juk tai yra populiariausia sporto šaka pasaulyje. Tačiau lietuviai jame nedalyvauja ir net sirgalių įsitraukimas yra gana ribotas, nes lietuviškų vardų ir asmenybių futbole tiesiog nėra daug. Kovos menai irgi yra populiarūs. Čia turime ir lietuviškų vardų - Rose Namajunas buvo UFC čempionė (ir, galbūt, dar susigrąžins savo diržą), Eimantas Stanionis yra WBA pasaulio bokso čempionas, Modestas Bukauskas Naujųjų metų išvakarėse kovos, kad susigrąžintų „Cage Warriors“ čempiono diržą.

Kandidatų užimti antrąją vietą po krepšinio tikrai yra. Bet visai gali būti, kad vienas iš netikėtų pretendentų yra automobilių sportas. Ypač Dakaro ralis, kuris per pastarąjį dešimtmetį patyrė populiarumo sprogimą. Tiek tarp sporto gerbėjų, tiek tarp norinčiųjų dalyvauti.

Benediktas Vanagas 2021-ųjų Dakaro ralyje

Ir tai yra šiek tiek keista, turint omenyje, kad Dakaro ralis yra sunkiai transliuojamas sportas. Tai yra ištvermės lenktynės, kuriuose nėra daug įspūdingų lenkimų ar kovos ratas į ratą. Dažniausiai Dakaro ralis sekamas stebint tiesiogiai atnaujinamus laikus ir vėliau publikuojamus klipus. Tačiau pažiūrėkite, kokie populiarūs yra Dakaro ralio dalyviai ir kiek daug lietuvių ten yra.

2023-ųjų Dakaro ralyje startuos:

• Laisvydas Kancius su keturračiu,
• Benediktas Vanagas ir Kuldaras Sikkas su automobiliu,
• Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza su automobiliu,
• Gintas Petrus ir Jose Marquez su automobiliu,
• Rokas Baciuška ir Oriol Vidal Montijano su motobagiu,
• Tomas Jančys ir Irmantas Bražiūnas su motobagiu,
• Vaidotas Paškevičius, Tomas Gužauskas ir Slavimor Volkov su sunkvežimiu.

Ir taip, ne visi paminėti žmonės yra iš Lietuvos, tačiau galite neabejoti, kad būtent čia išvardintų ekipažų rezultatus lietuviai seks labiausiai.

7 mašinos iš Lietuvos! Palyginimui, Latvijos vėliavos dalyvių sąraše nerasite, o iš gerokai didesnės Lenkijos į Dakaro ralį atvyks 9 mašinos.

Galbūt Dakaro ralis ar automobilių sportas apskritai nėra antras pagal populiarumą Lietuvoje po krepšinio, bet vadinamąją antrąją religiją ir burzgiančias lenktynes tikrai skiria tik viena-kita eilutė. Aišku, kaip tą populiarumą išmatuosi - tyrimų tiesiog nėra. Įdomu, kad Dakaro ralis tarp sporto mėgėjų stipriai išpopuliarėjo per pastarąjį dešimtmetį.

Sukurtas, neatsitiktinis populiarumas

Kas ten prisimins, kaip Lietuvoje išaugo krepšinio populiarumas - tai įvyko labai seniai. O štai Dakaro ralis prieš gerus 10-12 metų buvo tai, kuo žmonės pasidomėdavo tik epizodiškai, galbūt, sekdami vakaro žinias. Aišku, visada buvo užkietėjusių sirgalių, bet ne tiek daug, kaip dabar.

Dėl ko?

Visų pirma, dėl rezultatų. 2013 metų sausio 17 dieną portalas Sportas.lt publikavo straipsnį „Top 5: geriausi lietuvių pasirodymai Dakare“. Data svarbi dėl to, kad 2013-ųjų Dakaro ralis baigėsi tik sausio 19 dieną. Pirmąją vietą tame sąraše užima Aurelijus Petraitis ir jo 26-oji vieta 2009-ųjų Dakaro ralyje. Antroje vietoje - Gintas Petrus ir jo 55-oji vieta 2003-iais. Tai yra labai geri rezultatai. Tačiau dabar sirgaliai iš stipriausių Lietuvos ekipažų Dakaro ralyje tikisi daugiau.

Jei toks sąrašas būtų sudarytas dabar, pirmąją vietą jame užimtų  Arūnas Gelažninkas, kuris „Original by Motol“ klasėje (vadinamoje vienišių kategorija) porą kartų tapo čempionu. Arba, jei pripažįstate tik greitį, Rokas Baciuška, pernai su šturmanu Oriol Mena motobagiu atriedėjęs į trečiąją vietą. Geriausias rezultatas automobilių klasėje Lietuvoje priklauso Benediktui Vanagui, kuris 2019 metais liko 11-as, vos 5 sekundes atsilikęs nuo 10-osios vietos. Tokį rezultatą pernai pasiekė ir Vaidotas Žala - irgi liko 11-as.

Pirmasis 2020-ųjų etapas, kurį laimėjo Vaidotas Žala

Labai geri rezultatai skatina susidomėjimą sportu, bet yra dar vienas dalykas - viltis. Ir ne dėl to, kad ji būtų mūsų motina. Tiesiog lietuvių ekipažai demonstruoja, kad gali įsigyti aukštos klasės automobilius ir jais rodyti labai gerus laikus. Jei paklaustumėte Dakaro ralio gerbėjo, jis pasakytų, kad šiemet tikisi dviejų lietuvių ekipažų dešimtuke. Ar net penketuke - kodėl ne?

Prie to populiarumo prisidėjo ir asmenybės bei jų darbas socialiniuose tinkluose. Benediktą Vanagą „Facebook“ stebi 199 tūkstančiai žmonių. Vaidoto Žalos puslapis turi 94 tūkstančius sekėjų, Antano Juknevičiaus - 82 tūkstančius, Roko Baciuškos - beveik 22. Šie skaičiai buvo auginami sistemingu darbu. Gausiais pranešimais ir net tiesioginėmis transliacijomis po varginančių etapų. Pervargęs lenktynininkas, atsakinėjantis į gerbėjų klausimus - tokios transliacijos sulaukia tūkstančių žiūrovų.

Ir visa tai yra svarbu. Automobilių sportas gali augti, garsinti Lietuvos vardą ir, jei būtume labai optimistiški (gal viltis visgi yra mūsų motina), pritraukti investicijų. Apie Dakaro ralį Lietuvoje leidžiamos knygos, sukami klipai, į lenktynes metai iš metų keliauja nemažas būrys žurnalistų, komandos turi savo media žmones. Taigi, ši sporto šaka auga ir, galima prognozuoti, augs ir toliau. Verta tikėtis, su visu Lietuvos automobilių sportu.

2022-ųjų Dakaro ralio apžvalga

Apie automobilių sporto populiarumą Lietuvoje pasikalbėjome su Lietuvos Automobilių Sporto Federacijos administratoriumi Tomu Bielevičiumi.

Kaip apibūdintumėte automobilių sporto bendruomenės augimą per pastarąjį dešimtmetį?

Automobilių sporto augimas geriausiai atsispindi išduotų vairuotojų licencijų skaičiuose: 2018 m. – 947, 2019 m. – 1006, 2020 m. – 1105, 2021 m. - 2053 ir 2022 m. - 1481.

Augimas pastebimas ir per išduotų sportinių automobilių techninių pasų skaičių: 2018 m. – 197, 2019 m. – 190, 2020 m. – 279, 2021 m. - 313 ir 2022 m. – 370.

Augimą stebime ir federacijos tikrųjų narių (tų, kurie balsuodami suvažiavimuose dalyvauja LASF valdyme) skaičiuje: 2018 metais – 50, 2019 m. – 58, 2020 m. – 58, 2021 m. – 67 ir 2022 metais – 77.

Ar prie to prisidėjo Dakaro ralis ir iš jo iškilusios asmenybės?

Sunku pasakyti, kiek prie to prisidėjo Dakaro ralis, tačiau automobilių sporto populiarumui Lietuvoje tai be jokių abejonių turėjo labai labai didelę įtaką. Automobilių sporto bendruomenė išmoko komunikacijos meno iš daugkartinio Dakaro dalyvio Benedikto Vanago. Vaidotas Žala parodė ir įrodė, kad didelio noro ir ambicijų dėka per kelis metus galima iš seno BMW persėsti į aukščiausio lygio T1 ralio reido bolidą ir kaip lygus su lygiu varžytis su pasaulinio lygio žvaigždėmis. 

Ar pritartumėte nuomonei, kad automobilių sportas, ypač Dakaro ralis, Lietuvoje pagal populiarumą tarp žiūrovų yra antroji-trečioji sporto šaka? Jei apsiribotume tik tuo sportu, kuriame tarptautiniu lygiu varžosi ir lietuviai

Taip, galime pritarti. Tačiau nesame atlikę tyrimų todėl negalime to vadinti objektyvia išvada.

Lietuvoje yra viena tikra žiedinių lenktynių trasa - „Nemuno žiedas“. Didesnių tarptautinių lenktynių organizavimui ji nelabai tinka dėl tam tikrų standartų neatitikimo. Bet joje jau vyko Formulės Junior etapas, dažnai vyksta vietinės reikšmės lenktynės. Kaip manote, ar „Nemuno žiedas“ ateityje gali tapti dažnesne tarptautinių renginių vieta?

„Nemuno žiedas“ yra ypatingai svarbus objektas Lietuvos automobilizmui. Ne vien kaip automobilių sporto kompleksas, bet kaip ir puiki infrastruktūra su eismo saugumu susijusių programų vykdymui.

Suprasdami, kad Europoje yra dešimtys aukšto lygio žiedinių lenktynių trasų, į kurias jų savininkai stengiasi pritraukti Europos ir Pasaulio čempionatus, suprasdami, kad Lietuva yra labai maža rinka automobilių sportui, suprasdami, kad Lietuvoje automobilių sporto sezonas labai trumpas, suprasdami kad investicijos turi atsipirkti - sau nekeliame labai ambicingų tikslų.

Siekiame, kad „Nemuno žiedas“ taptų kiek įmanoma saugesnis bei prieinamas Lietuvos automobilių sporto bendruomenei ir eiliniams vairuotojams. Siekiame, kad čia galėtų būti pravedami ne tik Lietuvos čempionatų etapai, bet ir Baltijos šalių čempionatų etapai. Reikia paminėti, kad yra privačių iniciatyvų pastatyti tarptautinio lygio automobilių sporto kompleksą Lietuvoje. 

Automobilių sportas Lietuvoje yra labai populiarus. Tai rodo didelis susidomėjimas internete ir žmonių minios renginiuose Lietuvoje. Kaip manote, kokios perspektyvos šį populiarumą auginti artimiausiu metu?

Kaip žinia išgyvename labai sudėtingą laikotarpį dėl karo Ukrainoje. Ekonominė padėtis vargu ar artimiausiu metu keisis teigiama linkme. Automobilių sportas ypatingai brangus, todėl ateinančių metų laukiame su nerimu. Girdime komandų ir sportininkų nuogąstavimus, kad nepavyksta suformuoti biudžetų. Bet kokiu atveju ruošiamės 2023 metų sezonui. Save ir mūsų bendruomenę motyvuojame neprarasti optimizmo.  

Skirtingos komandos ir lenktynininkai yra labai aktyvūs, bet gal reikėtų kažkokių centrinių renginių fanams, kurie įtrauktų, dar labiau populiarintų sportą?

Yra planų surengti automobilių sporto festivalį ir į jį sukviesti visus automobilių sporto atstovus bei entuziastus. 

Kaip ateityje galėtų būti saugoma Lietuvos automobilių sporto istorija?

Jau eilę metų yra leidžiamos knygos apie automobilių sportą. Vis labiau įsibėgėjant skaitmenizacijos procesams tampa vis paprasčiau kaupti informaciją (straipsniai, nuotraukos, video įrašai) apie automobilių sportą. Yra svajonė kada nors „Nemuno žiede“ įrengti nedidelį muziejų. 

Kalbant apie svajones, kokių jų turite Lietuvos automobilių sporto organizavime - nuo renginių iki infrastruktūros? Kokie didžiausi trukdžiai stovi tų svajonių įgyvendinimo kelyje?

Didžiausia svajonė automobilių sporto bendruomenei - „Nemuno žiedo“ rekonstrukcija ir kitų automobilių sporto kompleksų vystymas.

Taip pat lygiavertiškas valstybės požiūris į visas sporto šakas (omenyje - finansavimas ir pagarba sportininkams). Valstybės požiūris į neolimpinį sportą, kurio atstovais esame ir mes, yra ydingas. Štai olimpiniam sportui skiriama 83 % biudžeto, neįgaliųjų sportui - 10 %. O neolimpiniam sportui - tik 7 %.

Svajonėse - ir gausūs Lietuvos automobilių sporto čempionatai visose kuruojamose disciplinose, ir automobilių sporto bendruomenės integravimas į veiklas susijusias su saugiu eismu. Ir, kaip minėta, automobilių sporto festivalis „Nemuno žiede“.

Pabaigai - prognozės. Kaip manote, kas turi geriausias galimybes laimėti Dakaro ralį ir kaip aukštai gali pasirodyti lietuviai?

Labai realius šansus laimėti Dakaro ralį bagių įskaitoje turi Rokas Baciuška. V. Žala be jokių abejonių turi puikiais galimybes pasiekti geriausią visų laikų lietuvio sportininko rezultatą Dakaro ralio absoliučioje įskaitoje.

Vaidotas Žala testuoja savo naują Dakaro ralio bolidą „Prodrive Hunter“

Technologijos.lt prognozė - Benediktas Vanagas ir Vaidotas Žala atvairuos savo automobilius į dešimtuką ir vėl bus pergalė bent viename etape (2020 metais V. Žala laimėjo pirmąjį etapą). Rokas Baciuška, Maroko ralio čempionas, vėl lips ant podiumo. Laisvydas Kancius, kuris irgi yra laimėjęs Dakaro etapą, pateks į top 5. Drąsu? Galbūt, bet visiškai saugi prognozė skambėtų taip - Dakaro ralis ir vėl bus labai populiarus.

Dakaro ralis prasideda gruodžio 31 dieną ir finišuoja sausio 15-ąją. Iš tikrųjų, to priminti tikriausiai net nereikėjo, nes tūkstančiai sirgalių tas datas savo kalendoriuose apibraukė dar prieš kelis mėnesius.

Komentarai ()