Labiausiai paplitusi medžiaga visatoje intriguoja automobilių gamintojus: ar ateitis priklauso tik elektromobiliams?

Apšikom viską su vdv, dabar apšiksim su batareikom, o tada pareisim prie vandenilio. Visos baterijų perdirbimo technologijos kolkas tik mitas arba dar didesnis šiukšlynas... jei nerasim rimto pigaus ir tvaraus būdo perdirbt baterijos bus ups we did it again...

Baterijos tai ne CO2 klimato nekeičia. Kitas dalykas nėra dar ko perdirbti kiek savartynuose guli EV baterijų? Todėl ir perdirbančių firmų dar nėra neskaitant keletos eksperimentinių arba mažų. O technologijos perdirbimui jau vystomos, kai bus ką perdirbti bus ir perdirbėjų, nes tai apsimokės komerciškai. Dar vienas dalykas vandenilis daugiausiai gaminamas iš gamtinių dujų ir spėkit kur ta anglis ir kokiu pavidalu pasideda. Žmonės namie gali pasigaminti iš savo SE el. energijos neteršdami aplinkos ir už dyką neskaitant SE kainos, pakrauti bateriją su bendru NK nuo inverterio iki EV ratų apie 70-80%. O vandenilio gamyba jei iš elektros energijos 50-60%, jei iš gamtinių dujų tada koks skirtumas ar dujas deginti su aukštesniu NK ar vandenilį kuris pagamintas iš dujų su prastu NK, paskui dar suspaudimas į talpas ir transportavimas dar -20-30% nuo pradinio procento, vandenilio konversija į el energiją kuro elemente kiek bus, net nežinau bet kokia tarkim dar -30-40%, nu mintį turbūt pagavot, kad tai net prasčiau nei tiesiog vdv varoma metano dujom iškarto. Beja Klaipėdoj jau senokai važinėja autobusai varomi gamtinėmis dujomis, kurie visai nesmirda ir netgi keletas elektrinių autobusų jau yra.

https://www.youtube.com/watch?v=Zklo4Z1 ... ssenfelder

Vandenilio efektyvumas 50-60% čia jei logistikos nėra jokios. O jinai yra. Realiai EV vs žali vandeniliniai, reikėtų 3x daugiau elektros, reiškia daugiau infrastruktūros, daugiau investicijų, ilgiau užtruktume atsisakyti iškastinio kuro. Ličio jonų akumuliatorius perdirbti apsimoka daug labiau nei švino. Kiek švino akumuliatorių mėtosi? Kas dėl masinės gamybos, taip, vandenilinių automobilių gamyba stipriai atpigs, bet dabartinė pardavimo kaina yra labai nuostolinga berods visiems gamintojams (kiek tikrinau, tiek nuostolingi, bet nepatikrinau visų, nes tiesiog tingėjau arba neradau info). Ir kita medalio dalis, vandenilio bakų užpildymo įranga biezbožnai brangi. Jei teoriškai dar gali atpiginti vandenilį iki kokių 5€/kg, kas grubiai yra 5€/100 km, tai užpildymo įranga iš esmės jau dabar gaminama masiškai, tiksliau, tokios įrangos dalys, ir masto ekonomija nieko čia daug nepasieks. Kaip jau rašiau, grubiai 1kk € už galimybę užpildyti 20 automobilių per parą po 5kg vandenilio. Išdalinant atsipirkimą per 10 metų be palūkanų ir su 100% utilization - 14€ tik už tai kad žarną prijungsi. O kur dar sklypas, aptarnatvimas, palūkanos ir pelno grąža ir aišku, 100% utilization niekada nebus. Taip kad drąsiai 40€ yra tik už pajungimą žarnos ir dar 25€/baką už vandenilį, ir čia optimistiškai pigiausias variantas dabartinėmis kainomis ir dar be mokesčių, įskaitant PVM! 65€/500 km arba 13€/100 km. Tuo tarpu elektra jei pasikrauni lėtai namie sumokėsi kažkur 3€/100km. Jei krausi greitai (daugumai tai sudaro iki 10% krovimo laiko), tai sumokėsi apie 12€/100km. Atsiradus čia konkurencijai, paklausai, didesniam utilization, tas 12€/100 km laisvai gali trauktis iki 6€/100 km, kai elektros tinklo galia bus geriau išnaudojama. P.S. pamiršau, jei namie krausi turėdamas saulės elementus (nebūtinai tuo metu kai saulė gamina), tai dabar gausis kažkur 1,5€/100 km.

Aisku ne visi turi laiko ziuret video kuriais dalinnamasi tai pridesiu pris to kas pasakyta, kad vandeneliui transportuoti, tiek pacio automobilio bake reiktu palaikyt labai dideli slegi. Plius tokiu automobiliu salutinis produktas yra vanduo, tai reiktu ispresti problema salciu metu, kad neuzsaltu visokios zarneles, membranos.

Užšalimas, tai čia didžiausia bėda nebent kad ant kelio pilsi tą vandenį ir ledas susidarinės, jei nebus druskų. Mašinoje tai tiesiog kabeliais šildomais elektra spręs, kur palaiko 0 laipsnių. Omeny čia jau tokios detalės, kad nebus priežastis. Bus tik vinukas.

Turi galvoj, kad po nakties reiks laukt kol tie vamzdeliai istirpins vandeni ar jie visa laika palaikys siluma? Jei kiaura para pvz reiktu palaikyt siluma vamzdeliu stovincio automobilio, kiek akumo iseikvotu? Aisku ne neisivaizduoju kokia ten sistema, bet itariu guminem dalim nebutu i nauda vandens uzsalimai.

Na nežinau tiksliai kiek ten tokių mazgų, jų ilgio yra, ir kiek ten ilgai tas vanduo užsibūna, ir kiek gali termiškai izoliuoti, kad mažiau reikėtų elektros. Nes iš esmės tik nuo vandens užšalimo reikia saugoti. Jei užgesinęs automobilį padarysi prapūtimą (kažkokį nedidelį kompresorių statai), ar tiesiog šiltai palaikius per valandą beveik nelieka, tai neišnaudosi ir 0,5 kWh, kai minusas. Akumuliatoriaus temperatūros palaikymui gali daugiau išnaudoti (taip, reikės akumuliatoriais vandeniliniam automobiliui), jei ilgai stovėsi. All in all, manau tai išspręstas mazgas, net jei neišspręstas, išsprendžiamas, ir tai nėra priežastis kodėl vandenilinis transportas dar nėra keliuose paplitęs, o kai kuriose šalyse, kur jau buvo atsiradę tokių transporto priemonių, jo nebeliko, pvz. Norvegija.

Immortal nustok svaigt su tom nesąmonėmis perdirbimas švino akumo ne tas pats kas ličio. Visai kiti porcesai ir visai kitos problemos. Jei tai būtų paprastas procesas kaip su švinu tai jau seniai būtų ką perdirbti iš visų nešiojamų įrenginių tų akumų jau surenka nemažai vienas fabrikas ant eu tarkim būtų užkištas tik technologijos nėra. Dėl skirtingų chemijų baterijose, dydžių ir t.t. visi gamina kaip išmano kas ateityje vėl bus problema tą ardymą, paruošimą perdirbimui automatizuoti bus labai problematiška. Švino akume skystį nuleidai jau neužsidegs, sumalei išplovei taip atskiri sunkiuosius metalus ir turi. Ką su ličio akumu daryt? Žaist kaip su mažu vaiku turi su batareika katodą su anodu suliesi ir jau turi ekologine katastrofą fabrike ir čia dar ne viskas prasideda gryninimas kas vėl taršu nes cheminiu būdu vyksta dabar...

Joo.... Visi laptopai ir mobilūs įrenginiai pagaminti per visą gyvenimą yra mažiau akumuliatorių, nei per metus švino akumuliatorių. Tu supranti, kad vieno perdirbimo centro per žemyną neužtenka efektyviam perdirbimui? Ir ar supranti, kad iš skirtingų elektronikos prietaisų akumuliatoriams reikia skirtingų perdirbimo proceso žingsnių? Viename elektromobilyje yra daugiau celių, nei žmogus per gyvenimą sunaudos visoje kitoje elektronikoje. Pirmieji perdirbimo centrai ličio akumuliatorių jau atsidarę, dabar siekia padidinti perdirbamų medžiagų procentą. Vis dar laukiu atsakymo, kaip perdirba po grubiai 20 tonų degalų išmestų į aplinką VDV pramonė.

benzinas tai benzinas, neteršia jis taip baisiai. Bet kiekvienam litrui benzino gaunam X dyzelio ir Y mazuto. Dyzelis dar pusė by**o, bet mazutas “ tai gryna katastrofa. Jeigu mes nematom, kaip jį degina panosėj, nereiškia, kad jis su savo mendelejevo lentele sudėty neterčia tos pačios planetos kažkur jūroj laivų pavidalu...