Kaip vyksta pagrindinių pasaulio automobilių lenktynių čempionato verslas, dėl kurio „Formulė 1“ tapo komerciškai pelninga ir kaip naujieji savininkai „Netflix“ dėka padidino franšizės populiarumą?

Pusė milijardo žmonių du kartus per mėnesį praleidžia dvi valandas stebėdami populiariausių pasaulyje automobilių lenktynių čempionatą, kuriame varžosi dešimt komandų. Svarbi detalė: lenktynių transliacijos yra perpildytos reklamomis. Taip veikia modernus „Formulės 1“ (F1) verslo modelis.

Prestižiškiausios automobilių lenktynės, kurių apyvarta kasmet siekia po kelis milijardus dolerių, televizijos ekranuose sutraukia iki 600 milijonų žiūrovų, o pagal auditorijos pasiekiamumą F1 nusileidžia tik vasaros olimpinėms žaidynėms ir pasaulio futbolo čempionatui.

Tačiau skirtingai nei šie turnyrai, kurių gerbėjai laukia ketverius metus, „Formulės 1“ etapai vyksta kasmet. Sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio ir paprastai susideda iš dvidešimties „Grand Prix“ (šiemet – 23 etapai).

Kaip organizuojamas pagrindinių automobilių lenktynių pasaulio čempionato verslas? Kas padarė „Formulę 1“ komerciškai pelningą? Kaip naujieji savininkai socialinių tinklų dėka padidino franšizės populiarumą?

F1 verslo imperijos kūrimas

„Formulės 1“ istorija prasidėjo 1950 m. Italas Giuseppe Farina tapo pirmuoju pasaulio čempionu su „Alfa Romeo“ automobiliu. Po daugiau nei pusės amžiaus Italijos automobilių gamintojų automobiliai išlieka tarp greičiausių, o jų komandos, tokios kaip „Ferrari“, visada pretenduoja į pergalę konstruktorių taurėje.

Dabar „Ferrari“ varžosi ne tik dėl vietos ant pakylos ir prizo, bet ir dėl reklamos užsakovų.

F1 rėmimo era prasidėjo 1968 m., kai britų „Lotus“ sudarė pirmąją sutartį su „Imperial Tobacco“. Po 50 metų, 2016 m., bendros komandų metinės pajamos iš rėmėjų buvo 565 mln. eurų.

Didžiosios Britanijos milijardieriaus Bernie Ecclestone dėka F1 tapo verslo imperija. „Formulės 1“ grupės generalinis direktorius ir bendrasavininkis automobilių lenktynėmis susidomėjo būdamas 15 metų.

Po metų, 1946 m., jis pradėjo pirkti ir parduoti motociklus bei jų atsargines dalis. 1950-ųjų pradžioje Ecclestone'as pradėjo pasirodyti kaip lenktynininkas, tačiau po trejų metų trasoje jo automobilis susidūrė su kitu automobiliu, pramušė tvorą ir nuskriejo į publiką. Po to jis nusprendė atsiduoti verslui.

1958 metais verslininkas iš bankrutavusios „Connaught“ komandos nusipirko tris automobilius, tačiau vėliau vienas jos pilotas patyrė mirtiną avariją. Ecclestone'as pardavė automobilius ir grįžo į automobilių bei nekilnojamojo turto verslą. 1965 metais jis grįžo į automobilių sporto pasaulį ir tapo piloto Jocheno Rindto vadovu.

Po metų Bernie nusipirko „Brabham“ komandą už 147 milijonų eurų ir, būdamas jos savininkas, padėjo pamatus „Formulės 1“ komercializavimui. Pirmiausia jis pasiūlė F1 konstruktorių asociacijos (FOCA), kurią sukūrė britų komandos, nariams prisijungti prie derybų su trasų savininkais.

Prieš tai pačios komandos susitardavo su trasų savininkais dėl mokesčių dydžio. Ecclestone'as įtikino komandas duoti jam teisę derėtis dėl visų mokesčių, o tada ir dėl kitų finansinių reikalų.

1975 m. Bernie į sutartis su lenktynių trasų savininkais įtraukė sąlygą dėl F1 televizijos transliacijų teisių perdavimo FOCA, o po septynerių metų asociacijos vardu pirmą kartą sudarė sutartį su Europos transliuotųjų sąjunga su įsipareigojimu, kad transliuotojai parodytų visas lenktynes.

Taigi, reklama ant automobilių ir trasos elementų gavo dvi valandas televizijos laiko. Per ateinančius 40 metų franšizės populiarumas pasiekė naują lygį.

Ecclestone'as vadovavo „Delta Topco“, kuri, be „Formulė 1 valdymo“ (FOM), „Formulė 1“ licencijavimo (FOL) ir kelių dešimčių kitų firmų, kontroliavo „Formulės 1 administraciją“ (FOA), kuri turi teises į čempionato pajamas iki 2110 m.

Savininko pasikeitimas: Amerikos šturmas ir naujos sutartys

F1 verslas, vadovaujamas Bernie'io, kuris 2022 metais pateko į skandalą dėl pareiškimo apie „pirmarūšį prezidentą Putiną“, dėl reklamos ir televizijos sutarčių, sparčiai vystėsi. Tačiau konservatyvus verslininko požiūris į internetą ir socialinius tinklus sutrukdė franšizei plėtoti naujus horizontus.

F1 akcijos pradėjo pigti – per 2012-2015 metus jos atpigo 12 proc. Žiūrovų susidomėjimas krito sumažėjus nemokamų transliacijų apimčiai (2008-2015 m. – ketvirtadaliu). Dėl to Ecclestone'as pardavė F1 amerikiečių kompanijai „Liberty Media“, kuri priklauso televizijos magnatui Johnui Malone'ui.

Franšizės vertė buvo įvertinta 8 milijardais dolerių, tačiau su 3,6 milijardo dolerių skolomis F1 verslas Malone'ui kainavo 4,4 milijardo dolerių. Sandoris buvo baigtas 2017 m. sausio 24 d. Tuo pačiu metu Ecclestone'as, būdamas 87 metų, nustojo būti čempionato vadovu.

„Liberty Media“, turinti patirties žiniasklaidos ir sporto verslo sektoriuose (jai priklauso beisbolo klubas Atlanta „Braves“, kabelinės televizijos tiekėjai, radijo stotys ir koncertų agentūros), pradėjo atnaujinti prekės ženklą.

Televizijos žiūrovams buvo pasiūlytas naujas logotipas ir patobulinta grafika, gerbėjams tribūnose – koncertai. Po lenktynių trasose pradėjo pasirodyti žvaigždės Taylor Swift, Justinas Timberlake'as, Mariah Carey.

Komentarai ()