ESO pataria, į ką atsižvelgti įsirengiant elektromobilių įkrovimo stotelę ()
Didėjantis elektromobilių populiarumas Lietuvoje taip pat lemia augančius privačių įkrovimo stotelių įsirengimo ir prašymų padidinti namo įvado galią skaičius. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad dažnai leistinos naudoti elektros galios name didinti nereikia, ir pataria, į ką atsižvelgti renkantis tinkamiausią įkrovimo stotelę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Elektromobiliai sparčiai populiarėja, o augantis jų pasirinkimas rinkoje ir technologiniai patobulinimai, tikėtinai, ir toliau mažins skeptikų gretas. Svarstant, kokią elektromobilio krovos stotelę vertėtų įsirengti namuose, pirmiausia reikia pasitikrinti turimą galią. ESO duomenys rodo, kad daugumos vartotojų galios išnaudojimas tesiekia 4 proc. Tad daugeliui klientų galios didinti nereikia. Pavyzdžiui, jeigu jau turite 11 kW (ar daugiau) įvado galios ir norite papildomai prisijungti 11 kW stotelę, jums nebūtina papildomai didintis įvado galios“, – sako ESO Paslaugų vystymo vadovas Aurimas Pavilonis.
Tokiu atveju rekomenduojama, įsirengti įkrovimo stotelę su dinaminiu galios valdymo funkcionalumu, kuris užtikrins efektyvų galios paskirstymą tarp visų jūsų elektros įrenginių net ir didelio apkrovimo metu.
Krovimo trukmė ir laikas
Dar vienas labai svarbus kriterijus, anot ESO atstovo, – tai baterijos įkrovimo laikas. „Praktiškiausia būtų rinktis tokią stotelę, kuri elektromobilio bateriją nuo 20 iki 80 proc. lygio gali įkrauti bent per aštuonias valandas. Mat žmonėms patogiausia automobilio bateriją krauti nuo vėlyvo vakaro iki ankstyvo ryto. Šiuo paros metu tą daryti yra ir pigiausia“, – sako A. Pavilonis.
Prie tinklo prijungiant vis daugiau naujų vartotojų, tam tikromis valandomis tinklo apkrovos smarkiai išauga. Kraunant elektromobilį naktį, ne piko metu, vartotojai padeda sumažinti elektros tinklų apkrovą.
Mažos kelionės išlaidos
Lietuvoje šių metų lapkričio pradžioje iš viso buvo užregistruota M1 (lengvieji keleiviniai automobiliai) ir N1 (lengvieji komerciniai elektromobiliai) kategorijų 18 205 grynųjų lengvųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių, kai tuo pačiu metu prieš metus – 11 459.
„Lietuvos gyventojai vis dažniau įsigyja elektromobilius. Įvairių šalių patirtis rodo, kad žmonės renkasi patogiausią ir naudingiausią sprendimą – elektromobilį įsikrauti privačioje stotelėje namuose arba darbovietėje, nes mažiausios kelionės išlaidos yra važiuojant elektromobiliu, kurio baterija įkraunama nuosavoje saulės ar vėjo elektrinėje. Todėl jau turintiems tokias elektrines ar ketinantiems jas įsirengti gyventojams, verta išnaudoti visas galimybes – neatidėliojant kartu įsirengti ir elektromobilių privačias įkrovimo prieigas, pasinaudojant valstybės skiriama parama šioms investicijoms“, – pabrėžia Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų lengvuoju keleiviniu elektromobiliu (M1 kategorija) vidutiniškai kainavo 4,22 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu (N1 kategorija) vidutinės išlaidos siekė 6,77 eurų. Esant gaminančiu vartotoju ir įkraunant elektromobilio bateriją toje vietoje, kur įrengta elektrinė, 1 kWh savikaina yra apie 10 centų. Jeigu baterija įkraunama šviečiant saulei, energija, sugeneruota tiesiai iš elektrinės, nieko nekainuoja.
Lietuvos energetikos agentūra šių metų rugsėjį paskelbė kvietimą fiziniams asmenims teikti paraiškas elektromobilių privačioms įkrovimo stotelėms įsirengti. Gyventojai gali pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančias įkrovimo stoteles iki 11 arba 22 kW, su dinaminiu galios valdymu arba be jo, įvertinus vidinio tinklo įvado galią, ir gauti nuo 533,87 iki 1055,04 Eur kompensaciją. Paraiškas, užpildant elektroninę formą, galima teikti iki 2024 metų rugsėjo 30 dienos.