Kol nesumažinsime atskirties tarp elektromobilių ir degalais varomų automobilių vairuotojų, toliau sunkiai vysimės ambicingus valstybės planus persodinti lietuvius į netaršias transporto priemones ir sėkmingai plėsti EV įkrovimo infrastruktūrą. Kaip situaciją pakeisti? Šio sektoriaus ekspertai siūlo pirmiausia keisti požiūrį ir neskirstyti vietų stovėjimo aikštelėse skirtingo tipo automobiliams, suteikiant galimybę elektromobilį įkrauti bet kurioje stovėjimo vietoje. Tokia praktika jau pasiekė ir Lietuvą.

Būtent dėl lengvai prieinamo ir patogaus įkrovimo trūkumo, dalis vairuotojų tolina planus persėsti į elektromobilį. Ir nors tik elektra varomų automobilių vos per pastaruosius trejus metus padaugėjo 2,7 karto, tačiau toks augimas atrodo nepakankamas žvelgiant į Lietuvos strateginius tikslus, tarp kurių – siekis, kad iki 2030 metų elektromobiliai sudarytų 20 proc. visų šalies keliuose važinėjančių lengvųjų automobilių. Jiems įkrauti iki tol planuojama jau turėti 60 tūkstančių viešų ir privačių įkrovimo stotelių. Tad artėjant terminui įkrovimo klausimas taps dar aktualesnis.

Vairuotojus priešina kraštutinumai

„Spartesnę šio sektoriaus plėtrą kartais stabdo ir kai kurios statybų reglamento normos, kurios, galima sakyti, paseno dar nespėjusios net įsivažiuoti, kadangi jos buvo kurtos dar tuomet, kai jų kūrėjai realiai elektromobiliais nesinaudojo, o patys elektromobiliai buvo laikomi „automobiliu iš ateities“. Realybėje situacija keičiasi labai sparčiai, kadangi naujų elektra varomų automobilių pardavimų skaičiai stiebiasi į viršų ir parkavimo vietų ženklinimas tik elektromobiliams tampa neefektyvus“, – sako „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.

Pasak jo, parkavimo aikštelėse reiktų nustoti kurti priešpriešą tarp degalais varomų automobilių ir elektromobilių – užuot  pastariesiems numatant atskiras parkavimo vietas ir tik jose įrengiant krovimo infrastruktūrą, derėtų iš anksto būti pasirengus scenarijui, kai visos parkavimo vietos turės būti paruoštos elektromobilių krovimui. Šiuo metu kartais pasitaiko situacijų, kai tradiciniai automobiliai neturi kur parkuotis, nes nemaža dalis parkavimo vietų skirta tik elektromobiliams, nors pastarųjų vietos gal ir nėra visiškai užimtos.

Ekspertas įsitikinęs, kad taip kaip apšvietimas yra užtikrinamas visoje parkavimo aikštelėje, tas pats principas turėtų būti taikomas ir įrengiant elektromobilių įkrovimo stoteles – ypač verslo centrų bei daugiabučių parkavimo aikštelėse, kur automobiliai stovi didžiąją dienos dalį. „Kita problema – kai parkavimo aikštelėje yra vos kelios elektromobilių įkrovimo stotelės, ypač daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse kartais jas būna sunku pastebėti arba pasitaiko, kai jos būna užstatytos ne elektromobiliais“, – sako I. Mikutis. Jis neabejoja, kad tokios situacijos atgraso dalį vairuotojų nuo persėdimo į elektromobilius.

Teigiamus pokyčius iš šios perspektyvos, pasak I. Mikučio, inicijuoti nebūtų sunku įrengiant stoteles visose parkavimo vietose, tiesiog bendrai pažymint, kad tai visiems automobiliams draugiška aikštelė. „Juk gatvės apšvietimas įsijungia nepaisant to, ar gatvėje tuo metu yra automobilių ar dviratininkų, ar ne. Tokiu pačiu principu galėtų veikti ir aikštelė, kurios visose vietose būtų galimybė įsikrauti elektromobilį. Galios balansavimo sprendimai įgalina efektyviai išnaudoti ribotą turimą įvado galią, tad nereikėtų bijoti, kad krovimo stotelė kraus potencialiai lėčiau. Darbo vietose automobiliai parkuojami palyginus ilgam, to visiškai pakanka įkrauti dienos poreikiams ir daugiau. Taigi, EV vairuotojui darbo vietoje ar namuose turėti įkrovimo prieigą yra kur kas svarbiau, nei kad ji būtų didelės galios“, – kalba I. Mikutis, elektromobilių įkrovimo stoteles kuriančios ir gaminančios bei į 40 užsienio šalių jas eksportuojančios lietuvių įmonės vadovas.

NT vystytojams rūpesčių kelia rinkoje besikeičiantys reikalavimai 

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymo svarbą ekspertas mato verslo centrų ar daugiabučių gyvenamųjų namų automobilių stovėjimo aikštelėse.  Apskritai nekilnojamo turto (NT)  projektuose EV įkrovimo sprendimai tampa vis aktualesni. 

Europos Sąjungos diktuojamas šio sektoriaus reguliavimas vystytojus verčia apgalvoti kelis veiksmus į priekį. Pagal praėjusiais metais įsigaliojusį statybos techninį reglamentą (STR), statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų automobilių stovėjimo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turi būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Iki tol turėjo būti 10 proc. „Po kelių metų šis procentas gali dar labiau išaugti ir tuomet siekiant atitikti reglamentą, vystytojai turės keisti jau baigtus statybų projektus, didinant EV įkrovimo vietų skaičių, o tai pareikalaus papildomų lėšų, nes reikės didinti įvado galią, keisti balansavimo principą”, – sako I. Mikutis.

Pasak jo, atsiradus tokių pakeitimų poreikiui nebūtinai dėl pasikeitusio NT reglamento, o pavyzdžiui, dėl verslo centro nuomininkų pageidavimo turėti daugiau EV įkrovimo vietų,  dažnai iškyla visų pirma atsakomybės klausimas, kas tuo turėtų pasirūpinti – vystytojas, nuomotojas ar nuomininkas. „Mano įsitikinimu – tai NT vystytojo pareiga, diegiant įkrovimo infrastruktūrą numatyti visus žingsnius į priekį, iki kol 100% parkavimo aikštelės bus elektrifikuota. Tai apima ir kabelių išvedžiojimą, ir galios rezervavimą, ir galios balansavimo sprendimą, taip pat ir administravimo bei valdymo sistemą. Viena didžiausių klaidų – palikti stotelių diegimą savieigai, dažniausiai nuomininkams, tokiu būdu atsimušant į techninius apribojimus nesant vieningos sistemos”, – teigia I. Mikutis.

Didžiausias elektromobilių įkrovimo vietų skaičius Baltijos šalyse

Tokioms problemoms užbėgti už akių, pasak eksperto, galima atsižvelgiant į elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtroje pirmaujančių Europos valstybių, tokių kaip Norvegija, praktiką, kuomet verslo centrų ir kitų didelio skaičiaus automobilių stovėjimo aikštelėse yra privaloma numatyti vieningą sprendimą, užtikrinantį galimybę  įrengti stoteles  ir vėlesniuose parkavimo aikštelės naudojimo etapuose.

Pirmieji tokie projektai įgyvendinami ir Lietuvoje. Vilniuje neseniai duris atvėrė vystytojo „LJB property” verslo centras „S28”, kurio kiekvienoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje galima įkrauti elektromobilį. Iš viso įrengtos 88 elektromobilių įkrovimo stotelės, jose galima įkrauti net 176 elektromobilius. Tai didžiausias vietų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tam, kad nepritrūktų elektros galios tokiam kiekiui elektromobilių stotelių, buvo įdiegti išmanūs galios paskirstymo sprendimai.

„Jau dabar elektromobilių įkrovimo stotelė pamažu tampa neatsiejama modernaus pastato dalimi, o gausėjantis elektromobilių skaičius gatvėse kuriant verslo centrus ragina fokusuotis į ateitį ir tvarias idėjas. Viena tokių – suteikti galimybę įkrauti elektromobilį visose  automobilių stovėjimo aikštelės vietose. Toks sprendimas galėtų dar labiau prisidėti prie miesto gyventojų skatinimo greičiau persėsti į elektromobilius ir netgi dažniau atvykti į biurą”,  – paaiškina „LJB property” pardavimų vadovė Lina Laškovienė.

Komentarai (18)