Retas vairuotojas į automobilių remonto dirbtuves kreipiasi iš karto, kai pastebi gedimą. Kelias savaites ar net mėnesius trunkantys svarstymai, kas automobiliui galėjo nutikti, informacijos paieškos internete viliantis pasiguosti, kad remontas daug nekainuos, dažniausiai problemų pridaro tik dar daugiau. Specialistai sako, kad šioje srityje posakis „taupus moka du kartus“ galioja praktiškai be išimčių.

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius. Ji parodė, kad reguliariai savo automobilių techninę būklę padedami specialistų tikrina 52 proc. lietuvių, deja, net 39 proc. apklaustųjų savo automobiliu susirūpina tik jam sugedus.

Vis dėlto reguliariai rūpintis savo automobiliu yra taip pat naudinga kaip ir asmenine sveikata – prevencija kainuoja mažiau nei gydymas, sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

„Pavyzdžiui, aš stebiu savo automobilių ridą, turiu ne vieną automobilį. Kai automobilis nurieda tam tikrą kilometrų skaičių, nuvežu jį į autoservisą ir paprašau atlikti techninio aptarnavimo darbus: ne tik tepalų ir filtrų keitimą, bet ir kitus profilaktinius darbus, kurie priklauso automobiliui, turinčiam tokią ridą. Ir savo mokiniams sakau, kad automobilį reikia tikrinti kaip savo sveikatą, visada pigiau yra ne jau gydyti ligą, o atlikti profilaktinius darbus, kad nesusirgtum“, – sako A. Pakėnas.

Delsdami nesutaupysite

Dažnai manoma, kad lietuviai ypač vertina savo automobilius, juos prižiūri, automobilis jiems yra lyg statuso įrodymas. Tačiau ar iš tiesų automobiliais rūpinamės pakankamai? Deja, ne, sako A. Pakėnas.

„Automobiliais mes rūpinamės labai skirtingai. Visų pirma, yra automobilio išorė. Kartais vairuotojams atrodo, kad ji yra svarbiausia, nors iš automobilio variklio gali bėgti alyva, ratai gali klibėti. Kai kuriems vairuotojams išorė nėra tokia svarbi, jie dėmesį visų pirma kreipia į automobilio techninę būklę“, – teigia vairavimo ekspertas.

Anot jo, automobiliuose kiekviena detalė vienaip ar kitaip yra susijusi su kita, tad vienai sugedus, ilgainiui pradeda dilti ir kitos. Net ir nedideli gedimai galiausiai gali lemti labai dideles išlaidas.

„Matote, vienas gedimas dažnai iššaukia kitą, nes automobilyje viskas sujungta, ore niekas nekaba. Kiekviena detalė yra prisukta prie kitos, kita dar prie kitos, tai reiškia, kad jeigu viena detalė sugenda, ji paskatina kitos detalės greitesnį dilimą. Taigi, jeigu šiandien mes galime pakeisti vieną detalę, tai po mėnesio automobiliu nesirūpinant gali prireikti keisti jau dvi detales, o po dviejų mėnesių net ir tris, tad neabejotinai – taupus žmogus moka du kartus“, – teigia pašnekovas.

Nėra akivaizdaus gedimo – nėra problemos?

Retas vairuotojas savo automobilio techninę būklę reguliariai tikrina savo noru, dažniausiai į specialistus kreipiamasi tuomet, kai gedimai ima trukdyti vairuoti arba ateina laikas privalomajai techninei apžiūrai. 

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik norėdami įveikti privalomąją techninę apžiūrą savo automobiliais rūpinasi net 29 proc. vairuotojų.

Naujiems automobiliams per dvejus metus gal nieko ir nenutinka, tačiau senesnį automobilį remontuojant tik kas dvejus metus problemų išvengti nepavyks.

„Nagrinėdamas privalomąsias technines apžiūras atliekančių stočių informaciją mačiau, kad vieni dažniausių gedimų – neteisingos sureguliuotos šviesos, taip pat pernelyg didelė automobilio tarša. Žibintai būna nesureguliuoti, šviečia per silpnai, kartais visai nešviečia“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, dažnai problemų turi automobilių pakabos, jų detalės būna netvarkingos. Vairuotojai kartais nekreipia dėmesio į tai, kad kažkas kliba, bilda ir važiuoja tol, kol „nenukrenta ratai“.

Pasak eksperto, įprastai profilaktiškai automobilį specialistams reiktų parodyti kas 15 tūkst. kilometrų. 

„Kai kurie vairuotojai galbūt tiek nenuvažiuoja arba pamiršta sekti tuos kilometrus, tai aš tada rekomenduoju kitus orientyrus, pavyzdžiui, sezoniškai keisdami padangas ar ratus jie gali paprašyti patikrinti stabdžių, pakabos elementų būklę ir t.t. Specialistai išoriškai gali nemažai pamatyti ir tai tikrai daug nekainuoja“, – tvirtina A. Pakėnas.

Jis pastebi tendenciją, kad savo automobilius vairuotojai dažniausiai remontuoja segmentuotai: pagal kišenę investuoja tik į tam tikras problematiškiausias dalis, kai kitos, kurios ilgainiui gaili būti ne mažiau reikšmingos, lieka pamirštos.

„Žmonės net autoservisuose vienus ar kitus automobilio gedimus remontuoti ar neremontuoti renkasi pagal tai, kiek jie kainuoja. Tuomet bandoma važiuoti su ne visai tvarkingu automobiliu. Aš manau, kad pas mus dar trūksta ir autoservisų atsakingumo. Autoservisų darbuotojai turėtų atsisakyti taisyti automobilį, jei vairuotojas neturi pakankamai pinigų viskam. Toks požiūris būtų atsakingas“, – tikina pašnekovas.

Saugumas kelyje turi daug aspektų

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu norima vairuotojams priminti, saugumas kelyje priklauso nuo daugybės aspektų. Vienas jų – automobilio techninė būklė – dažnai yra nuvertinamas.

„Kai kalbame apie saugumą kelyje, automobilio techninė būklė dažnai pamirštama. Vis dėlto jei rūpinamės savo sveikata, namais, turėtume nepamiršti ir automobilio – juk juo naudojamės praktiškai kiekvieną dieną. Galiausiai juk nuo automobilio techninės būklės priklauso ir visų mūsų saugumas. Atlikdami šią apklausą norėjome paskatinti vairuotojus susimąstyti“, – sako R. Viršilas.

Jo teigimu, nesirūpinimas savo transporto priemone yra tik viena iš priežasčių, kodėl kelyje vis dar ne visada esame visiškai saugūs. Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, agresyvų vairavimo stilių, pašalinę veiklą prie vairo.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.  

„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“ ir VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“.

Komentarai ()