Vairuotojų sveikatos patikra. Kokia praktika Europoje ir ką mano patys eismo dalyviai (1)
„Continental“ apklausa atskleidžia vairuotojų nuomonę apie privalomą sveikatos tikrinimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Beveik du trečdaliai vairuotojų Vokietijoje mano, kad reguliarūs sveikatos patikrinimai yra geriausias būdas nustatyti ar žmogus gali vairuoti. Šie duomenys gauti išanalizavus 2 000 respondentų apklausos, kurią „Continental“ vardu atliko rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“, rezultatus. Tačiau išvados atskleidžia ir tai, kad kuo vyresni respondentai, tuo jie mažiau sutinka su šiuo teiginiu. Nors 75 procentai 18–29 metų amžiaus žmonių pritaria tokiam siūlymui, tik maždaug pusė vyresnių nei 70 metų vairuotojų laikosi tos pačios nuomonės. Kartų kontrastas dar labiau išryškėja sprendžiant ar vairuotojo pažymėjimai 70 metų ir vyresniems asmenims turėtų galioti ribotą laiką ir būti pratęsiami tik tada, kai asmuo praeina sveikatos patikrinimą.
Daugumai svarbiausia saugumas ir laisvė vairuoti
Remiantis tyrimo rezultatais, saugumas ir laisvė vairuoti yra ypač svarbūs veiksniai didžiajai respondentų daliai, ypač 70 metų ir vyresniems vairuotojams. Kadangi ateityje Europoje ši demografinė grupė tik didės, augs ir rizika kurią vyresnio amžiaus vairuotojai kelia kitiems eismo dalyviams dėl su amžiumi susijusių veiksnių. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2022 m. Vokietijoje maždaug 37 procentai žuvusiųjų keliuose buvo vyresni nei 65 metų amžiaus, nors ši amžiaus grupė sudaro tik 22 procentus visų gyventojų. Be to, statistika rodo, kad ypač rimtas avarijas dažniau sukelia vyresni vairuotojai.
Demografinė tendencija kelia diskusijas
Reaguodama į šią demografinę tendenciją, Europos Komisija ketina imtis veiksmų. Pavyzdžiui, 2023 m. buvo pasiūlyta, kad 70 metų sulaukę vairuotojai kas penkerius metus turėtų tikrintis sveikatą. Bet po diskusijų galiausiai buvo nepritarta privalomiems medicininiams patikrinimams visose Europos Sąjungos šalyse ir narės gali pačios spręsti ar tokie sveikatos patikrinimai yra būtini. Pavyzdžiui, Vokietijoje nenumatomas privalomas sveikatos tikrinimas, tačiau kitose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vairuotojai turi reguliariai tikrintis sveikatą.
Ispanijoje 65 metų ir vyresniems vairuotojams vairuotojo pažymėjimas turi būti atnaujinamas kas penkerius metus. Danijoje pagal įstatymus 75 metų ir vyresniems asmenims, norintiems atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, reikalaujama medicininės pažymos, sulaukus 80 metų naujas prašymas turi būti pateikiamas kasmet. Vairuotojo pažymėjimas Italijoje nuo 50 metų turi būti atnaujinamas kas penkerius metus, nuo 70 – kas trejus, o nuo 80 – kas dvejus metus, taip pat atliekant ir medicininę apžiūrą.
Lietuvoje lengvųjų automobilių vairuotojams iki 55 metų amžiaus medicininė pažyma galioja 10 metų (tiek laiko galioja ir vairuotojo pažymėjimas). 56–69 metų vairuotojams sveikatos pažyma galioja 5 metus, nuo 70 iki 79 metų sveikatą būtina tikrintis kas dvejus metus, o nuo 80 metų – kasmet. Krovininio ir keleivinio transporto vairuotojų medicininė pažyma galioja 2 metus, vyresni nei 80 metų vairuotojai sveikatą turi tikrintis kasmet.
Naujos automobilių technologijos didina saugumą
Visuotinai pripažįstama, kad pažangios vairuotojo pagalbinės sistemos užtikrina saugesnį vairavimą ir kasdien yra vis svarbesnės. Be to, dar daugiau šių sistemų Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose taps privalomos nuo 2024 m. liepos mėn. Daugumos apklaustų respondentų teigimu, pažangios vairuotojo pagalbinės sistemos leidžia jaustis saugiau vairuojant.
Visose amžiaus grupėse atbulinės eigos kameros pagalba vertinama geriausiai (40 proc.), pagalbines posūkių ir avarinio stabdymo sistemas teigiamai vertina 32 proc., adaptyvią greičio palaikymo sistemą – 31 proc., statymo pagalbą – 29 proc., važiavimo eismo juosta palaikymą ir automatinį šviesų perjungimą – 28 proc. respondentų.
Įdomu, kad naujesnių automobilių (pagamintų 2021 m. ar vėliau) vairuotojai pažangias pagalbines sistemas vertina labiau nei senesnių mašinų savininkai. Atbulinės eigos kameros įvertinimo rodikliai skiriasi nuo 65 iki 44 procentų, pagalbinių posūkio sistemų – nuo 46 iki 33 procentų, avarinio stabdymo – nuo 53 iki 31 procento. Tai rodo, kad pažangių vairuotojo pagalbinių sistemų naudojimas turi teigiamą įtaką jų vertinimui arba kuo naujesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jo vairuotojas sutiks su pažangių pagalbos sistemų įtaka saugumui.
Eismo įvykių statistika rodo, kad vyresnio amžiaus vairuotojų vertinamos pagalbinės sistemos leidžia sumažinti šios grupės riziką, eliminuojant priežastis, dėl kurių dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai, prie vairo esant vyresnio amžiaus vairuotojui – pavyzdžiui, sukant, važiuojant atgaline eiga, užvedant automobilį, stabdant ar laikantis atstumo.
Pagrindiniai veiksniai verčiantys vairuotojus jaustis neužtikrintai
Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia, kad visose amžiaus grupėse daugiausiai vairuotojų neužtikrintai jaučiasi esant blogoms oro sąlygoms (50 proc.), kitų eismo dalyvių veiksmai (49 proc.) ir blogas matomumas (48 proc.). 70 metų ir vyresnių respondentų grupė taip pat labiau nei vidutiniškai (42 proc.) nerimauja dėl vairavimo naktį – tam įtakos turi prastėjantis senjorų regėjimas.
„Continental“ yra vienas pirmaujančių pažangių vairuotojo pagalbinių sistemų tiekėjų
Visų eismo dalyvių saugumas yra didžiausias „Continental“ prioritetas kuriant ir į gamybą diegiant naujas technologijas. Čia vis svarbesnį vaidmenį atlieka pažangios vairuotojo pagalbinės sistemos. Šioje srityje „Continental“ turi dešimtmečiais kauptą patirtį ir ją aktyviai išnaudoja pristatant naujas technologijas. Jutikliai, programinė įranga ir išmanusis ryšys yra pažangių vairuotojo pagalbinių sistemų pagrindas.
„Continental“ pradėjo kurti šias sistemas daugiau nei prieš 20 metų ir šiandien yra vienas pirmaujančių šios įrangos tiekėjų pasaulyje. Vien 2023 metais „Continental“ pagamino daugiau nei 39 milijonus kamerų ir radarų bei lazerinių jutiklių, skirtų pagalbinėms ir automatizuotoms vairavimo funkcijoms.