„Iki 2030 m.“ Ruošiasi keisti vairuotojų pažymėjimus  ()

Nuo 2023 m. skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo pilotinę versiją testuojančios Lietuvos institucijos teigia, kad skaitmeniniu dokumentu šalies gyventojai, tikėtina, galės naudotis po maždaug trejų metų.



© sharwan894984 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/driving-long-drive-sunset-car-7351259/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Būsimus pokyčius „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apžvelgė Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Misiukonienė.

Jos teigimu, įžengiame į tą laikmetį, kai Europos skaitmeninė rinka ryžtingai juda link vieningos. Tai reiškia ne tik sąveikaujančią tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą, bet ir elektroninių paslaugų pasiekiamumą. Vadinasi, elektroninės paslaugos vienoje šalyje taps prieinamomis kitos ES šalies piliečiams ir verslui. 

Viena esminių inovacijų, kodėl tai taps realybe, yra Europos skaitmeninės tapatybės dėklė. Šita sistema teisiškai įsigaliojo 2024 m. gegužę. Iki 2026 m. pabaigos kiekviena valstybė rinkai turės pateikti bent vieną Europos skaitmeninės tapatybės dėklės versiją, kuri sukurta pagal bendras specifikacijas.

Vartotojui tai atrodys kaip mobili programėlė, tačiau išskirtinai valdoma paties vartotojo. Ji turės keturias esmines funkcijas. 

Specialus Aliexpress rinkinukas vairuotojams. Fantastiškų kainų ir galimybių adapteriai ir multimedijos sistemos automobiliams. Ribotas kiekis
3397

Specialus rinkinukas

Labai ribotas kiekis

Sutvarkyti visi mokesčiai

Greitas ir saugus pristatymas

1) Portabili automobilinė multimedijos sistema (modelis - B5303)

2) „TUERBB CA02 2-in-1 Wireless CarPlay“ adapteris

3) „TUERBB CA03 Wireless CarPlay“ adapteris

Išsamiau

Pirma, tarnaus kaip skaitmeninės tapatybės nustatymo ir patvirtinimo priemonė ne tik savo šalyje, bet ir tarpvalstybiniu lygiu. 

Antra, tai bus skaitmeninių dokumentų talpykla. Trečia, tai bus priemonė dalintis dokumentais, pateikti juos tam tikroms institucijoms. 

Ketvirta, tai bus kvalifikuoto elektroninio parašo priemonė. Tai reiškia, kad vartotojas, naudodamasis šia priemone, galės atlikti bankinius pavedimus ar patvirtinti sandorius elektroniniu parašu. 

„Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad valstybės yra skirtingose starto pozicijose: kai kurios jau keleri metai nuo reglamento teksto pradžios aktyviai įsijungia į tą procesą, kitos – kiek vėliau. Tikrai nebus taip, kad absoliučiai visos elektroninės paslaugos spragtelėjus pradės galioti visoje ES: reikia išbandyti paslaugų suderinamumą, įvertinti tam tikrus tarpvalstybinius dalykus, sukurti vieningą infrastruktūrą“, – komentavo V. Misiukonienė.

 

Galų gale teisiškai dar kiekviena valstybė turės sutvarkyti procesus, viešąjį valdymą, paskirti institucines roles. Vadinasi, tos paslaugos verslui ir piliečiams taps pasiekiamos palaipsniui.

Šitame projekte Lietuva fokusavosi į skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą. Anot laidos pašnekovės, jį bandyti sekasi labai neblogai – su nacionaliniu Europos skaitmeninės tapatybės dėklės prototipu atlikta virš 600 testų. Kitaip tariant, Lietuva kitoms šalims pateikė savo prototipą, o jos iš čia nuskaito elektroninį vairuotojo pažymėjimą. 

Tuo pačiu atlikta per 100 testų, kai kitos šalys Lietuvai pateikė savo dėkles ir mes iš jų nuskaitėme elektroninį vairuotojo pažymėjimą. 

Bet, anot V. Misiukonienės, priešaky dar daug darbo, nes reikės perkelti tam tikras reglamento nuostatas, priimti nacionalinius teisės aktus, turės būti ir ES lygiu sukurtas registras, kuriame fiksuojamas vairuotojo statusas: jeigu vienoje šalyje vairuotojui sustabdytas skaitmeninio pažymėjimo galiojimas, kitoje šalyje nuskaitytas pažymėjimas turi iš karto rodyti, kad dokumentas negalioja.

 

Vienas svarbiausių dalykų – kad programėlėje būtų apsaugoti asmens duomenys, o dalinimasis jais būtų visiškai saugus. Už visa tai atsako valstybė – ji turi užtikrinti tinkamus procesus.

Pakeliui ateina du reglamentai – skaitmeniniai kelionių kredencialai – tai reiškia, kad į šitą dėklę keliaus mūsų asmens duomenys: lėktuvo bilietai, viešbučių registracijos. Vadinasi, oro uoste, kirsdami patikros zoną, galėsime parodyti skaitmeninę dėklę, o valstybė savo ruožtu turės užtikrinti aukščiausio saugumo lygį. „Tai – labai dideli iššūkiai kibernetinio saugumo prasme“, – sakė pašnekovė. 

Jos vertinimu, iki 2030 m. galima tikėtis jau veikiančio pagrindinių elektroninių paslaugų paketo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Žinių Radijas
(1)
(1)
(0)

Komentarai ()