Šios markės automobiliai buvo garsūs savo patikimumu. Šiandien jie yra lentelės apačioje ()
296 problemos 100 transporto priemonių – toks yra dabartinis „Volvo“ patikimumo balas, remiantis „JD Power“. Tai vienas blogiausių rezultatų visame sąraše. Nors balas atrodo prastai, tai, kas slypi po juo, yra dar įdomiau.
© Mariordo Mario Roberto Duran Ortiz, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Volvo_C30_Electric_WAS_2011_850.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Automobiliai tampa vis modernesni, tačiau jie taip pat dažniau genda. Naujausias „JD Power“ tyrimas rodo reikšmingą patikimumo sumažėjimą – „Volvo“ yra sąrašo apačioje. Tai ne pavienis atvejis, o platesnė tendencija visoje pramonės šakoje.
„Volvo“ visada kūrė savo reputaciją dėl patvarumo ir saugumo. Šiandien šis pirmasis ramstis pradeda silpnėti. Naujausio „JD Power“ tyrimo rezultatai rodo, kad prekės ženklas – bent jau jo naudotojų akyse – nesugeba įgyvendinti to, kuo kadaise buvo žinomas.
Šis pokytis neapsiriboja vienu gamintoju. Duomenys rodo, kad problema yra sisteminė ir kyla iš automobilių pramonės pasirinktos krypties.
Kaip „JD Power“ matuoja automobilių patikimumą ir ką reiškia rezultatai?
Transporto priemonės patikimumo tyrimas pagrįstas problemų, apie kurias praneša naudotojai per trejus transporto priemonės eksploatavimo metus, skaičiumi. Pagrindinis rodiklis yra PP100 – gedimų skaičius 100 transporto priemonių. Kuo mažesnis balas, tuo didesnis patikimumas.
Kiekviena pranešta problema, nepriklausomai nuo jos rimtumo, yra vertinama vienodai. Tai gali būti pavarų dėžės gedimas, lėtas ekranas ar telefono ryšio problema.
|
PP100 indeksas rodo, kiek problemų pranešama 100 transporto priemonių. 200 balų rodo, kad per trejus transporto priemonės eksploatavimo metus vidutiniškai buvo pranešta apie dvi problemas vienai transporto priemonei. Tai labai svarbu: kalbame ne apie gedimus, kurie išjungia transporto priemonę, o apie visus nepatogumus, apie kuriuos praneša naudotojai.
2026 m. visos pramonės šakos vidurkis buvo 204 problemos 100 automobilių. Tai aukščiausias lygis nuo 2022 m., kai buvo pakeista tyrimo metodologija, o tai reiškia, kad automobiliai iš tikrųjų genda dažniau nei vos prieš kelerius metus.
Kodėl „Volvo“ patikimumo reitinge pasirodė taip prastai?
„Volvo“ rezultatai yra gerokai prastesni už vidurkį. Tyrime užfiksuotos 296 problemos 100 transporto priemonių, todėl prekės ženklas užėmė antrąją vietą nuo galo, aplenkdamas tik „Volkswagen“.
Tai akivaizdus nuosmukis, palyginti su ankstesniais metais, kai „Volvo“ taip pat buvo žemiau vidurkio, tačiau skirtumas nebuvo toks reikšmingas. Sunku tai atmesti kaip sutapimą. Užkulisiuose slypi konkretūs sprendimai dėl produktų: spartus perėjimas prie elektrifikuotų jėgos agregatų ir intensyvus programinės įrangos funkcijų kūrimas. Abi šios sritys šiuo metu yra problemiškiausios.
Ar kaltos multimedijos sistemos ir OTA atnaujinimai?
„JD Power“ duomenys rodo, kad didžiausias problemų šaltinis yra ne varikliai ar transmisijos, o elektronika.
Didžiausią pranešimų skaičių sudaro informacijos ir pramogų sistemos – 56,7 gedimai 100 transporto priemonių. Svarbu tai, kad keturi iš penkių dažniausiai pasitaikančių gedimų yra susiję su išmaniųjų telefonų integravimu, įskaitant „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“.
Taip pat yra OTA atnaujinimai. Teoriškai jie turėtų pagerinti automobilio našumą, tačiau praktiškai tik 27 % vartotojų pastebi realų pagerėjimą, o 58 % nemato jokio skirtumo. Be to, atnaujinimų įdiegimas yra susijęs su padidėjusiu problemų skaičiumi.
„Volvo“ atveju, kuri daug dėmesio skiria programinei įrangai ir centriniam automobilių funkcijų valdymui, šis poveikis gali būti ypač pastebimas.
Ar dažniau genda įkraunami hibridai ir elektriniai automobiliai?
Taip, ir duomenys aiškūs. Daugiausia problemų praneša įkraunamų hibridų naudotojai – net 281 gedimas 100 transporto priemonių.
Elektromobiliai ir klasikiniai hibridiniai automobiliai taip pat susiduria su prastesnėmis problemomis nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Pastarieji turi mažiausią problemų rodiklį – 198 PP100.
Tai svarbus kontekstas „Volvo“ veiklos rezultatams, nes pastaraisiais metais ji gerokai išplėtė savo įkraunamų ir elektromobilių pasiūlą. Praktiškai tai reiškia, kad reikia patekti į segmentus, kuriuose problemų rizika statistiškai didesnė.
Kodėl šiandien aukščiausios klasės automobiliai yra mažiau patikimi?
Dar prieš kelerius metus aukščiausios klasės automobiliai buvo siejami su geresne surinkimo kokybe ir patvarumu. Šiandien yra priešingai – aukščiausios klasės segmentui sekasi prasčiau nei masinės rinkos segmentui.
2026 m. aukščiausios klasės automobiliai pasiekė 217 PP100 balų, gerokai viršijančių rinkos vidurkį. Priežastis paprasta: daugiau technologijų reiškia daugiau galimų gedimų vietų. Sudėtingos sistemos, dideli ekranai, skaitmeninės sąsajos ir priklausomybė nuo programinės įrangos padidina problemų riziką, net jei mechanika išlieka tobula.
Ką šie rezultatai reiškia vairuotojams?
Vartotojams svarbiausia yra problemų santykio pokytis. Tai vis retesnės problemos, susijusios su rimtais mechaniniais gedimais ir vis dažniau pasitaikančiomis problemomis, trukdančiomis kasdieniam automobilio naudojimui, pavyzdžiui, sistemos užstrigimas, ryšio problemos ar atnaujinimų klaidos.
Tai nėra transporto priemonės garsą slopinančios problemos, tačiau jos turi įtakos komfortui ir kokybės pojūčiui. Dėl to vartotojų nusivylimas auga, nors patys automobiliai yra technologiškai pažangesni nei bet kada anksčiau.
Tokių prekių ženklų kaip „Volvo“ atveju problema labiau pastebima, nes ji pažeidžia dešimtmečius kurto įvaizdžio pamatus.
