Informacijos nutekėjimas: nauji automobilių gigantų reikalavimai išgelbės benzininius automobilius (1)
Pasekmės Europos priklausomybei nuo naftos įvardijamos kaip dramatiškos.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nutekėjusi informacija iš automobilių pramonės lobistų organizacijos ACEA atskleidžia naujus, kontroversiškus reikalavimus. Švelnindami emisijų tikslus, automobilių milžinai siekia iki 2035 metų parduoti daugiau benzininių ir iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių.
„Tai ES piliečiams gali kainuoti 74 milijardus eurų papildomų išlaidų naftos importui“, – įspėja aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ (T&E).
Nors susidomėjimas elektromobiliais pasiekė rekordines aukštumas, didžiausi automobilių pramonės žaidėjai užkulisiuose stengiasi pristabdyti šį pokytį.
Nutekėjusi ACEA pozicija, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina „Mercedes-Benz“ vadovas, švedas Ola Källenius, rodo, kad pramonė daro didelį spaudimą ES aplinkos ministrams dėl būsimų išmetamųjų teršalų reikalavimų sušvelninimo. Paslėptas motyvas gali būti tai, kad automobilių gamintojai uždirba per mažai pelno iš kiekvieno parduoto elektromobilio.
Organizacija „Transport & Environment“ (T&E), gavusi ACEA dokumentus, perspėja, kad šie pasiūlymai būtų katastrofa tiek gyventojų piniginėms, tiek klimatui. Pagal ACEA siūlymą, griežti 2030 metų tikslai turėtų būti skaičiuojami kaip penkerių, o ne trejų metų vidurkis. Be to, norima atsisakyti naujų taisyklių, pagal kurias skaičiuojama įkraunamų hibridų (PHEV) emisija – šios taisyklės yra sukurtos tam, kad atspindėtų tikrąją taršą kelyje, o ne optimistinius skaičiavimus bandymų laboratorijose. Jei šiems reikalavimams bus pritarta, T&E skaičiuoja, kad grynųjų elektromobilių (BEV) pardavimai likusį dešimtmetį gali stagnuoti ties dabartine 21 procento riba, vietoj 57 procentų, kurių reikia norint pasiekti galiojančius teisinius tikslus.
Pasekmės Europos priklausomybei nuo naftos įvardijamos kaip dramatiškos. Perėjimas prie elektromobilių sulėtėtų, o tai reiškia, kad Europa ir toliau turėtų importuoti žalią naftą už milžiniškas sumas.
|
„Kol vairuotojai kovoja už galimybę pripildyti bakus brangiu benzinu, ACEA nori atidėti prieinamų elektromobilių tiekimą“, – sako Émilie Casteignau Bernardini iš T&E.
Iš viso skaičiuojama, kad sąskaita už papildomą naftos importą 2026–2035 m. laikotarpiu sieks 74 milijardus eurų. Ataskaita taip pat atskleidžia, kad Vokietijos vyriausybė vakar nusprendė pritarti ACEA pozicijai dėl įkraunamų hibridų. Pratęsdama vidaus degimo variklių pardavimą hibridų pavidalu, pramonė tikisi laimėti laiko, tačiau kritikai teigia, kad tai tik padidins atotrūkį nuo Kinijos, kuri pirmauja elektrinio transporto lenktynėse.
ACEA taip pat reikalauja, kad 2035 metų tikslas – kai 100 proc. visų naujų automobilių turėtų būti beemisiai – būtų sumažintas iki 80 proc., pasitelkiant įvairias spragas ir kreditus už „atsinaujinančius degalus“.
„Ateitis yra elektrinė, o jos vilkinimas pakenks tiek piliečiams, tiek Europos konkurencingumui“, – apibendrina Émilie Casteignau Bernardini.
Remiantis nutekėjusia informacija, automobilių milžinai reikalauja:
- Lankstesnio vidurkio: 2030 m. tikslai turėtų būti skaičiuojami per penkerių metų laikotarpį vietoj trejų.
- Įkraunamų hibridų premijos: išlaikyti senus, palankesnius matavimo metodus įkraunamiems hibridams.
- Sumažinto 2035 m. tikslo: sumažinti reikalavimą dėl nulinių emisijų nuo 100 % iki 80 %, naudojant degalų ir medžiagų kreditų sistemą.
- „Super-kreditų“: įvesti koeficientus, pagal kuriuos vienas parduotas mažas elektromobilis statistikoje būtų skaičiuojamas kaip 1,3 automobilio.
