Baltarusiai sukūrė didžiausią pasaulyje sunkvežimį

perihellis, bet nepagalvojai jog tavo nustatyta kartelė labai, hmmm, siaura ir trumparegiška? Kodėl kardinaliai imi galvoti jog keist viską kardinaliai? Juk tarkim stambi sunkvežimių firma specializuojasi gaminant daugiausiai savivarčius ir spec techniką (pvz lengvuosius kranus). Ateina krizė ir paaiškėja jog tokios technikos paklausa smunka iki minimumo. Ar tai reiškia jog jų įmonė tampa verta Š (t.y nemoka gaminti) ar tiesiog rinka stojo ir dabar tokio profilio technikos poreikis kažkokiam laiko tarpui užsidarė? Pirmu atveju aišku lengviausia skelbt reorganizaciją ir bankrotą, jei niekam nereik. Antru atveju, galima persvarstyti, gal vietoje savivarčių galima gaminti furas ar tiesiog sunkvežimius. Iš esmės pasikeitimai nėra labai dideli, bet galima tiek persikvalifikuoti į kitokį rinkos segmentą. Gal sakykim rinka buvo valstybės-kaimynės, bet pasirodo paieškojus galima eksportuoti į tarkim Azijos rinkas, kur dar nėra krizės arba statybų sektorius ten išlieka svarbus... Tuo tarpu imam programerius. Patiems, kaip žmonėms, jiems įprasta dirbti projektais, neretai darbdaviai gali būti ir užsienio firmos. Vienas užsidarė, visi išsivaikšto ir pagal sugebėjimus gal kitur įsipaišo, gal ką keičia ar išvyksta dirbti kitur. Tad žmogus sugebėjimų nekeisdamas lyg ir neiškrenta iš rinkos, tačiau dėl jo migracijos ir nepastovumo, valstybei nuostolis. T.y gerais laikais pelnas, atėjus blogesniems laikams, likvidacija. Tad kas naudingiau valstybei, pastovaus generavimo įmonė, kuri lengvai nedings ir turės interesų, ar laisvamaniai? Būtent todėl ir tinka žinių ekonomikos prilyginimas turizmui. Kai šviečia saulė, visiem gera ir už mažas investicijas lengva pasidaryti gerą grąžą. Tačiau atėjus sunkesniems laikams, paaiškėja kur muilo burbulas, o kur tikras verslas. Tad šalys save pastačiusios ant vienos adatos ir svyruoja į geresnius/blogesnius laikus. O pramoninės vis dar išlieka stabiliausios ir mažiausiai nukenčia nuo krizių burbulų. Būtent todėl pastarąjį verslą giną valstybės (ta pati JAV istorija, daugumai bankų ir silicio "aitišnikų" leista bankrutuoti, o stambiosios firmos, kaip automobilių pramonė, imta gelbėti visų pinigais)

Dėl pramonės būtinumo ir svarbos nereiktų ginčytis, net penkiolinkmečiui nieko nemačiusiam turėtų būti aišku, kad pramonės egzistavimas itin naudingas. Aš kalbėjau apie lankstumą. Pats taipogi savo mintimis tą patį, kad pramonė nėra lanksti. O jei ta pramonė sugeba kurti tik tai, kas reikalinga tik esant pakilimui, ji verta lygiai tiek pat, kiek tas pats programeris, kuris moka tik tai, kas reikalinga tik esant pakilimui. Ie čia visai ne sritis kalta, o verslumas ar kaip teisingiau reiktų pavadint.

Bankrutavus automobilių gamintojui bus labai daug bedarbių su labai specifiniais niekur kitur nepritaikomais įgūdžiais. Dėl to tokius gamintojus valstybės ir gelbėja. O IT kompanijų bankrotai silicio slėnyje normalus įprastas dalykas. Ten kasmet įsikuria dešimtys tūkstančių naujų kompanijų ir beveik tiek pat jų bankrutuoja. Ir tik koks 0.001% iš jų tampa visiems žinomais Google'sais, Microsoft'ais, ar Apple'sais. Juolab, kad tų bankrutavusių IT kompanijų darbuotojai niekad netampa bedarbiais.

Esi tuo tikras? Kažkaip sakyčiau automobilių pramonė, stambioji pramonė nuolat generuoja pinigus, ir ištvėrus sunkmetį, ji vis vien atsigaus ir gamins ko reikia. Kai tuo tarpu didžioji dalis IT, kaip pats sakai, tik žaidžia firmas, valstybei tik laimė jei jie patys sau algas susimoka, nė nesvajoja jog kaip pramonė jiems suneš biudžetą.