„Nebuvo girdėti jokio artėjančio riaumojimo, nors jo laukta. Buvo tylu, nors bėgiais skriejo uraganas. Skriejo pašėlusiu greičiu: tolumoje pasirodęs taškelis sparčiai didėjo. 14 sekundžių – kilometras. Dar 14 sekundžių – dar kilometras… Išryškėjo tik neįprasto lokomotyvo kontūras su reaktyvinėmis lėktuvo turbinomis ant stogo. Tačiau jis pralėkė it viesulas ant ratų. Akimirka – ir jo nebeliko. Tik dūzgianti bėgių geležis ir traukinį lydintis turbinų švilpesys. O netrukus – ir vėl tyla, o ant bėgių – ir vėl taškelis. Tik jau mažėjantis. Viesulas prašvilpė 250 km/val. greičiu. Taip greitai sovietų geležinkeliais nevažinėjo niekas.

Ir tai – toli gražu ne riba. Jei reaktyviniam traukiniui bus uždegta žalia šviesa, netrukus jis skries 300 km/val. greičiu. Kelionė iš Maskvos į Leningradą (dabar – Sankt Peterburgas) tokiu traukiniu truktų 2,5 val.

Tarybiniai traukiniai išvystomais greičiais puolė vytis Japonijos, JAV ir Prancūzijos lėktuvus. Specialistai mano, kad santykinai netolimais atstumais labiau verta keliauti traukiniais: juk modernūs oro uostai įrengti atokiai nuo miestų, daug laiko sugaištama kelionei į juos. O jei dar ir oras prastas…

Štai kodėl tokia patraukli reaktyvinio traukinio idėja, kurią įgyvendino Visasąjunginio vagonų pramonės mokslinių tyrimų instituto konstruktorių biuro darbuotojai, vadovaujami generalinio aviacinės technikos konstruktoriaus A. S. Jakovlevo, ir jiems talkinę Kalinino vagonų gamyklos darbininkai.

Pirmojo bandomojo važiavimo metu viesului smarkiai įsibėgėti neleista – jis pasiekė „tik“ 180 km/val. greitį. Tai irgi nemažai, tačiau jo konstruktoriai žinojo: šis lokomotyvas gali kur kas daugiau.

Neįprastas traukinys – neįprastas ir jo ekipažas. Greta mašinisto M. G. Negriajevo važiuoja aviacijos technikas A. I. Lozovojus, kuris montavo dujines turbinas. Tokios pat puikuojasi ir ant lėktuvo „Jak-40“. Prietaisų skydelis mašinisto kabinoje – irgi kaip lėktuve. Taip ir maga pasakyti: šį traukinį ne valdo, o pilotuoja! Tik ant bėgių „pilotuoti“ sudėtingiau. Jei ore mašiną galima patikėti autopilotui, tai ant bėgių didžiulis greitis neleidžia atsipalaiduoti nė sekundei: reikia stebėti ne tik semaforus – o jei kas išbėgs ant bėgių?

„Mūsų vagonas pabuvojo aerodinaminiame vamzdyje, – tuoj po bandomojo važiavimo pasakojo vyriausiasis bandytojas S. N. Čužovas. – Instituto darbuotojai jame „prapūtė“ 15 modelių – tik tada buvo išrinktas aerodinamiškai tinkamiausias pavidalas. Greitaeigiu lokomotyvu gali tapti kiekvienas elektrinio traukinio vagonas – tik aprūpink jį tinkamai. Beje, tinka ir aviacijoje savo jau ištarnavę varikliai. Jei jie prarado dalį savo traukos – antžeminiam transportui tai ne katastrofa. Jokių abejonių, 300 km/val. ant bėgių – tikrai ne riba. Tereikia galingesnės dujų turbinos. O reisui iš Maskvos į Leningradą toks superekspresas sunaudotų viso labo 6 tonas žibalo.“

Kalinine šiuo metu statomas traukinys „Ruskaja Troika“ iš tikrųjų skraidys bėgiais, jei tik ant jo stogo bus sumontuotos reaktyvinės turbinos. Pirmasis šio traukinio vagonas jau bandomas. Jame įrengti specialūs magnetiniai stabdžiai.

„Norime padėkoti Padnieprio magistralės vadovybei už suteiktą galimybę išbandyti greitaeigį vagoną, – baigiamojoje straipsnio pastraipoje dėkoja minėto instituto direktorius G. A. Kazanskis. – Skaičiavimai rodo, kad bėgių apkrova jais važiuojant traukiniui „Russkaja Troika“ būna minimali, o vagono stabilumas leistų jam įsibėgėti ir iki 360 km/val. Esame įsitikinę, kad mūsų tyrimai byloja apie principinę galimybę per artimiausius 1,5 metų sukurti trijų vagonų ilgio supergreitąjį traukinį.“

Komentarai (14)