Automobilių vairuotojai, ruoškitės: puola klastingi padarai (1)
Jei vairuojate automobilį ir manote, kad žiemą didžiausias jūsų priešas - šaltis ir daug sniego, kurį retam patinka gremžti nuo savo transporto priemonės, yra ir dar vienas priešas, apie kurį, ko gero, nepagalvojate arba net nežinote.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darbelis, kuris atsieina kelis šimtus litų
Skaitytojas Karolis redakcijai atsiuntė laiškelį, kuriame pasidalino savo patirtimi, kaip jam teko susipažinti su kiaunėmis. Deja, bet toji patirtis labai nemaloni. „Gyvenu aš Vilniuje, Justiniškėse daugiabučiame name. Praėjusį penktadienį bandau užvesti mašiną. Buvo rytas. Neužsiveda. Nežinau, kas nutiko. Teko tempti į netoliese esantį servisą. Apžiūrėjo ir sako, kad laidai pragraužti. Klausiu – kodėl? Sako, kad čia kiaunių darbas. Vyrai aiškino, kad tokių pas juos atvažiuoja ne taip jau ir mažai. Pastaruoju metu suaktyvėjo kiaunės. Anksčiau tik kaimuose jos būdavo. O dabar ir į miestus ateina“, - dėstė jaunas vyras. Jis pasakoja pasikalbėjęs ir su savo kaimynais bei sužinojęs, kad kai kam kieme jau buvo tokių bėdų – kiaunės irgi nugraužė elektros laidus. Vieniems tai nutiko su automobilio užvedimo laidais, kitiems - aušinimo žarnas pragraužė. „Nėra gerai, juk taisymas kelis šimtus kainuoja. Gal yra kokių apsaugos priemonių? Kaip kovoti su tuo?“ - klausė skaitytojas.Kiaunes vilioja vienas automobilio elementas
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologas Egidijus Bukelskis patvirtino, kad jam ši problema žinoma. Į miestus iš tiesų vis dažniau atklysta kiaunės.
„Lietuvoje gyvena dvi kiaunių rūšys – viena miškinė, o kita akmeninė, iš kitų kalbų verčiant tai būtų kaimo arba miesto kiaunė. Ji pripratusi gyventi šalia žmogaus, jai tai papildomas maistas, tai, ką mes išmetame. Dabar kiaunės maisto randa ir šiukšlių konteineriuose, ypač privačių gyvenamųjų namų kvartaluose. Yra pasilikę kiaunių ir kaimuose, bet dabar gausiau ir miestuose“, - aiškino zoologas.
Anot jo, nėra lengva atsakyti, kas vilioja kiaunes prie žmonių automobilių. Vis dėlto gamtininkai kelia vieną prielaidą, kad tai galėtų būti žvėrelius viliojantys kvapai.
„Turime įtarimų, kad galbūt jas vilioja aušinimo skystis, kuris yra saldaus kvapo. Kiaunės vadovaujasi kvapu. Aušinimo skysčio sudedamoji dalis yra glikolis, jis gali būti kiaunių traukos objektas. Taip aš galėčiau paaiškinti, kodėl jos dažniausiai nugraužia ne tepalo, o aušinimo sistemos vamzdelius ar žarneles“, - kėlė prielaidą docentas. Aušinimo skystis pats savaime yra nuodingas, bet kai kiaunė pragraužia aušinimo sistemos vamzdelius, skysčio cirkuliacija nutrūksta.
„Taip, tai yra nuodas ir gyvūnams jis nėra sveikas, bet jei kačiukai lenda šilumos ieškoti kiemuose, kad tai darytų kiaunės – abejočiau, nes jos yra visiškai laukinis gyvūnas ir ieškoti šilumos jai papildomai tikrai nereikia. Ji išgyvena pas mus ir rūsčiausiomis žiemomis ir jai nekyla dėl to problemų. Bet kvapas – tai tikrai galėtų būti vienas iš paaiškinimų, ko jos lenda po automobilių dangčiais“, - dėstė pašnekovas.
Vienintelis ginklas – sintetiniai kvapai
E. Bukelskio teigimu, sunku patarti, ką daryti automobilių vairuotojams ir kaip nuo kiaunių saugoti savo turtą. Vis dėlto tam tikrų išeičių yra.
„Galbūt reikėtų naudoti stiprų kvapą skleidžiantį oro gaiviklį, pabandyti juo nupurkšti ir tada bus atvirkščias efektas, skysčio kvapas kiaunes atbaidys. Jeigu anksčiau ji eidavo smalsauti, kas ten skanaus viduje, dabar tas kvapas ją atbaidys“, - samprotavo zoologas. Anot jo, tai turėtų būti efektyvi priemonė, nes žvėrys nemėgsta sintetinių, žmogaus sukurtų kvapų.
Paklaustas, ar kiaunėms būtų galima statyti spąstus ir tokiu būdu jas gaudyti, pašnekovas teigė, kad verta atminti, kad tai laukinis gyvūnas ir jį sugauti neturint patirties būtų labai sudėtinga, o ir ne visur leistina.
„Tai galima daryti kaimo teritorijoje, susitarus su vietos medžiotojais, nes jie gali paspęsti spąstus, užtikrinančius greitą gyvūno žūtį. Miestuose tam reikėtų gauti leidimą ir būtų gana sudėtinga. Nėra paprasta kiaunę sugauti. Kada ji tampa įnamiu, pasidaro labai gudri, prisitaiko prie žmogaus, vengia bet kokių neįprastų objektų “, - paaiškino E. Bukelskis.
Nors anksčiau buvo kalbama, kad kiaunių populiacija labai išaugusi, mokslininkas su tuo sutikti nenorėjo. Jo teigimu, kiaunių pastaraisiais metais atvirkščiai – mažėja. Tai lemia kelios priežastys.
„Kaimynų latvių patirtis rodo, kad šie žvėreliai dalinai nukentėjo dėl niežų. Tai nutiko ir lapėms, mangutams. Mes to tiesiogiai nematėme, bet yra toks įtarimas, kad kiaunės dėl šios ligos išplitimo galėjo nukentėti. O antras dalykas – nepamirškime, kad kiaunės kailiukas yra pakankamai vertingas, jį galima priduoti, medžiotojai stengiasi šiuos žvėrelius medžioti“, - sakė VU docentas.
(13)
(1)
(12)