Ar vos dviejų metų sulaukęs automobilis gali rūdyti? Taip, pasitaiko visko, ir automobilių gamintojas paprastai stengiasi tokius nesklandumus pašalinti – juk naujoms mašinoms galioja mažiausiai trejų metų garantija. O ką daryti, jeigu pirkėjas nenori perdažyti pažeistų vietų ir siekia, kad bendrovė atpirktų iš jo automobilį?

Tokiu atveju lieka vienas kelias – teismas. Į tokio pobūdžio ginčą įsivėlė naują „Volkswagen Phaeton“ 2012-ųjų pabaigoje pirkęs Audrius ir šiais automobiliais prekiaujanti „Moller auto“.

„Pravažiavom lygiai dvejus metus ir keleivio bei vairuotojo pusėse išlindo rūdys. Nuvežėm, parodėm, jie tai priėmė paprastai – normalu. Sako, palikit ir mes perdažysim“, – prisiminė Audrius.

Dar labiau jis stebėjosi faktu, kad vos dviejų metų sulaukęs automobilis pradėjo rūdyti, nors yra laikomas garaže.

„Keista – automobilis kainuoja per 60  000 € ir pradeda rūdyti po dviejų metų. Plius, jis dar stovi garaže. Pravažiavau vos 25 tūkst. kilometrų. Panaši problema ir mano kaimynui – turi „Phaeton“ panašių metų, tik kitos komplektacijos. Sako, rūdys lenda, tik niekur nesikreipia“, – stebėjosi pašnekovas.

Servisas – pagal garantiją

„Volkswagen“ atstovai čia didelės problemos neįžvelgia. Daugelis automobilių anksčiau ar vėliau patiria kokių nors problemų ir būtent dėl to yra skirta trejų metų garantija. Ji šiuo atveju irgi galioja.

„Kai klientas kreipėsi, automobilį apžiūrėjo kėbulų priėmimo viršininkas. Dviejose vietose pamatėme, kad dažai yra „pakelti“. Automobiliui suteikiama 3 metų dažų dangos garantija ir šis atvejis į garantiją įeina“, – sakė „Volkswagen“ importuotojo „Moller auto“ atstovas Valerijus Matyzonokas.

Jo teigimu, kai nėra aiškios rūdžių atsiradimo priežastys, gamintojas tai traktuoja kaip garantinį atvejį – niekas to pernelyg nesureikšmina ir neanalizuoja.

Bet Audriui toks pasiūlymas netiko, nors jis ir nebūtų kainavęs nei cento. Jo argumentas – kai norės automobilį parduoti, būsimas pirkėjas pastebės dvigubą dažų sluoksnį ant durelių ir jam kils įtarimas, kad mašina buvo daužta.

Vėliau jis tokį atsakymą pateikė pasitaręs su savo advokatu.

„Moller auto“ savo ruožtu pasiūlė kitą išeitį – pakeisti abejas „VW Phaeton“ dureles. Tokiu atveju jų nereikėtų perdažyti ir Audriaus problema dingtų. Jeigu toks variantas netinka, automobilis gali būti atpirktas už 26 tūkst. eurų. Tokiu pasiūlymu pirkėjas neliko sužavėtas.

„Atvirai pasakius, kai gavau pasiūlymą, net nežinau, kaip jį apibūdinti. Tai net ne pasityčiojimas. Kaina, už kurią siūlo atpirkti automobilį, daugiau nei juokinga. Toks automobilis Vokietijoje kainuoja du kartus brangiau nei jie siūlo“, – teigė Audrius.

Pažiūrėjus į skelbimus didžiausiame Vokietijos automobilių skelbimų portale Mobile.de, Audriaus nusistebėjimas atrodo logiškas – apie 30 tūkst. km nuvažiavę ir V6 TDI variklius turintys „Volkswagen Phaeton“, priklausomai nuo komplektacijos, ten kainuoja 30-50 tūkst. eurų. Tačiau sutvarkyti esamo automobilio jis nenori – tinka tik atpirkimas.

Kodėl atsiranda korozija?

V. Matyzonokas teigė negalintis spėti, kas šiuo atveju sukėlė koroziją – tam yra begalė priežasčių.

„Phaeton“ durelės yra pagamintos iš aliuminio ir čia procesai kitokie nei plieninės skardos. Aliuminis šiaip yra atsparesnis rūdijimui už plieną, tačiau pasitaiko visko. Prisimenant chemiją, metalai turi potencialus ir jų sąveika vienas su kitu yra skirtinga.

Pavyzdžiui, jeigu cinkas patenka ant geležies, tai jis suyra ir metalą apsaugo gerai – todėl lietuviai ir gerbia cinkuotus automobilių kėbulus. Tačiau jeigu cinkas patenka ant aliuminio, įvyksta priešinga reakcija – aliuminis suyra, o cinkas išlieka. Šiuo konkrečiu atveju kažkas iš aliuminį ardančių elementų turėjo patekti po dažų danga“, – trumpą chemijos paskaitą išdėstė specialistas.

Dėl vieno jis buvo užtikrintas – tai ne gamyklinis brokas: „Jeigu po dažų danga kas nors iš aliuminį ardančių elementų būtų pakliuvęs automobilio gamybos metu, korozija būtų pasirodžiusi anksčiau – gal po poros mėnesių. O dabar ji pasimatė po dviejų metų.“

Pašnekovas paminėjo tai, kas dažnai iššaukia koroziją – mikroskopiniai automobilio dalių apdaužymai, kurie atsiranda, pavyzdžiui, atidarant dureles ir jomis stipriau paliečiant kitą automobilį. Jeigu ant tokių įdrėskimų patenka Lietuvos keliuose žiemą barstoma druska – metalui tai yra ne į naudą.

Apynaujo automobilio rūdijimas – retas atvejis

V. Matyzonokas neslėpė, kad panašių atvejų pasitaiko – ant automobilių kėbulų kartais atsiranda rūdys dar garantiniu periodu, tačiau tokių atvejų kaip šis, kai sunku nustatyti pažeidimo šaltinį, – vienetai.

„Norėdami išlikti šiame versle, mes turime turėti klientų Kad jų turėtume, jie turi būti patenkinti, tad tokioms smulkmenoms paprastai taikome garantinį remontą“, – teigė „Moller auto“ atstovas.

Automobilių kėbulams taikoma ir kita garantija – 10 metų nuo kiauryminio prarūdijimo. Tačiau šis „Volkswagen Phaeton“ atvejis į tokią garantiją jau nepretenduotų. Kiauryminis prarūdijimas yra tada, kai korozijos židinys atsiranda kažkur automobilio kėbule ir rūdys lenda iš vidaus į išorę – iš pradžių ant dažų susiformuoja nedidelės pūslelės, o jas nušveitus švitriniu popieriumi, pasimato kiaurymė.

Šis atvejis – ne toks, rūdys ant „Volkswagen“ flagmano atsirado dėl išorinio poveikio.

„Automobilio kėbulą taip pat reikia prižiūrėti. Reguliariai apžiūrėti automobilį ir, pamačius įbrežimus ar rūdis, laiku juos šalinti. Kas pusę metų automobilį vaškuoti. Čia kaip tepalų keitimas, kuris reikalingas dėl variklio priežiūros – kėbulą taip pat reikia prižiūrėti, kad jis liktų sveikas“, – teigė V. Matyzonokas.

Komentarai (25)