Galvojate, kad puikiai vairuojate? Vienas testas atskleidžia visą tiesą (8)
Joks kelias į meistriškumą nėra tiesus ir lygus. Vairavimo ekspertai sako, kad nėra kito tokio sunkaus darbo, kaip įtikinti seniai ir gerai vairuojantį žmogų, jog jis iš esmės daug ką daro neteisingai ir nemokšiškai. Ir omenyje jie turi net ne įprastas mūsų automobilininkų nuodėmes, tokias kaip netaisyklingas sėdėjimas ar rankų laikymas ant vairo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyvatės testas
Automobilio vairavimas – automatinis procesas. Juk kuo sudėtingesnė situacija susiklosto kelyje, tuo greičiau reikia reaguoti, taigi tuo labiau mąstymą pakeičia visokie nerviniai impulsai. Atrodo, kad rankos ir kojos išvis liaunasi klausiusios smegenų ir savo iniciatyva daro tai, kas joms toje situacijoje atrodo teisinga. O perauklėti galūnes labai sunku.
Kiekvienas vairuojantysis tą žino. Todėl natūralu, jei skeptiškai žvelgia į tokius patarimus: jeigu automobilis varomas užpakaliniais ratais, jį „užnešus“ skubiai atleiskite greičio pedalą, o jeigu priekiniais, tai priešingai – staigiai minkite jį iki grindų… Žinote, kai nevaldomas automobilis skersas čiuožia keliu, per kelias sekundes ir nesusivoksi, kurie ratai varomieji, net jei visą gyvenimą važinėji ta pačia mašina.
Kita vertus, yra universalių vairavimo receptų. Juos pirmiausia ir kala į galvą žinomų automobilių pramonės gigantų vardu pavadintose vairavimo mokyklose, nors prieš juos purkštauja visi daugiau nei porą metų vairą sukiojantys piliečiai, šventai įtikėję, jog jie jaučia savo mašiną kūnu ir siela – kam tie mokslai jiems reikalingi?
Kai tokie ereliai (šiuo atveju ne blogąja prasme) patenka į anksčiau minėtas vairavimo mokyklas, nutinka visokių įdomių dalykų. Pirmiausia, aišku, jie pasišiaušia, kai juos, patyrusius kelių asus, pasodina prie vairo ir paprašo važiuoti gyvatuke aplenkiant dešinėje ir kairėje išstatytus kūgius.
Kad parodytų, ko yra verti, jie pasistengia atlikti užduotį tiksliai, bet ryžtingai – kaip, jų nuomone, ir turėtų daryti savimi pasitikintis vairuotojas. Ir kas gi nutinka? Nors kiekvieną sykį jie atlieka tą patį judesį, absoliučiai identiškai sukioja vairą, maždaug ties trečiu kūgiu mašiną pradeda mėtyti kairėn ir dešinėn gerokai smarkiau, nei norėtųsi. O ties kokiu penktu kūgiu automobilį mėto jau taip smagiai, jog dauguma ryžtingųjų ir patyrusiųjų pradeda stabdyti nusprendę nelaukti blogiausio.
Dar nežinia dėl ko daugumai kyla instinktyvus noras visaip sukioti vairą, ir kūgiai ima vienas po kito gulti po automobilio dugnu…
Pedalas – vairas – pedalas
Štai čia ir yra pirmoji pamoka vairuotojui: užuot kaupus teorines žinias apie tai, kaip spręsti pavojingą situaciją kelyje, ir samprotavus apie galimus veiksmus, reikia mokytis bet kokia kaina tokių situacijų išvengti.
Grįžtant prie važiavimo gyvatuke, nieko stebuklingo tame pratime nėra. Priešingai – viskas paprasta. Mašina kontaktuoja su kelio danga keturiais ratais, juos veikia traukos, stabdymo ir šoninės jėgos. Ir jeigu traukos ir šoninės jėgos arba stabdymo ir šoninės jėgos, kartu sudėjus, tampa stipresnės nei trinties jėga, automobilis liaunasi klausęs vairo.
Tokiu atveju reikia arba pradėti važiuoti lėčiau, arba (reikia pripažinti, tai daug įdomiau!) padidinti priekinės automobilio ašies trinties jėgą paties automobilio svorio sąskaita. Tas mokėjimas paskirstyti krūvį ašims kaip tik ir yra svarbiausias menas – menas jausti savo automobilį.
Anot vairavimo ekspertų, tą padaryti labai paprasta. Tiesiog prieš kiekvieną kūgį – arba tikrą kliūtį kelyje, – reikia akimirkai atleisti greičio pedalą. Mašina tuomet pradeda stabdyti varikliu, knapteli į priekį, taigi priekiniams ratams tenka didesnis krūvis ir jie pradeda vėl klausyti vairo.
Taigi schema elementari: atleidai greičio pedalą, pasukai vairą, nuspaudei pedalą vėl. Ir taip prieš kiekvieną kūgį ar kliūtį. Atrodo, ne aukštasis pilotažas? Teoriškai ir nėra. Nes tai tik pradžia. Šiek tiek įgudus, dar prisideda ir stabdymas, o tobulai gyvatukei išvingiuoti reikia išmokti ne tik greičio pedalą atleisti, bet ir vairą pasukti laiku, ir išvis neišsimušti iš ritmo. Tik tuomet grynai mechaninį vairavimą pakeis tikras automobilio pajautimas.
Žinote? Tai naudokitės!
Automobilio svorio paskirstymas ašims ir su tuo susijusi trinties jėga, beje, yra pagarsėjusios „Audi“ vairavimo mokyklos („Audi Driving Experience“) pagrindas. Todėl atitinkamiems vairuotojo įgūdžiams ugdyti vokiečiai yra paruošę ir daugiau pratimų, ne tik važiavimą gyvatuke. Štai vienas iš jų – jei turite sąlygas, būtinai išbandykite.
Iš nukreipiamųjų kūgių – ar kitų šiam tikslui tinkančių daiktų – ant asfalto išdėliokite staigų posūkį ir pabandykite į jį įsukti važiuodami maždaug 40 km per valandą greičiu. Tiesa, tokiam manevrui greitis per didelis, tačiau toks ir yra sumanymas. Kad įveiktume posūkį, dauguma mūsų staigiai pasuktume vairą ir toliau spausdami greičio pedalą. Automobilį, aiškų, sumėtytų, ir vargšai kūgiai išsiskraidytu kuris sau. Beje, taip nutiktų važiuojant bet kokia mašina, ar priekiniais, ar užpakaliniais ratais varoma.
Bet receptas, ką daryti, kad automobilio nesumėtytų staigiame posūkyje, irgi vienas: padidinti krūvį priekiniai ašiai. Kai tik pajuntate, jog mašina, susukus vairą, skrenda į šoną, mažinkite greitį, o tada iškart truputėlį atleiskite vairą, kad pasisuktų atgal.
Sakysite, jog tai – visiems seniai žinomi dalykai, ir būsite teisūs: dauguma vairuotojų yra apie tai ir girdėję, ir skaitę, ir gal net per televiziją matę. Tačiau pabandykite atlikti gerai žinomų veiksmų seką praktiškai ir pasižiūrėkite, ar pavyks iš pirmo karto.
Didžioji dalis bandytojų išlekia už kūgiais pažymėto posūkio ribų, kai kurie net sugeba apsisukti, dar kitiems automobilio priekis atsisako suktis… Veiksmai tik trys (sumažintas greitis – automobilio „nosies“ prispaudimas prie asfalto – vairo atsukimas), bet atlikti juos sklandžiai, kad mašina paklusniai nertų į posūkį ir pravažiuotų siauru koridoriuku… Tam reikia pasipraktikuoti net ne vienas kelnes vairuotojo sėdynėje pratrynusiems asams.
Kaip vairuojantys žmonės, jūs, be abejonės, ir anksčiau žinojote, kad, paspaudus greičio pedalą, automobilis nusėda ant užpakalinių ratų, jį atleidus – ant priekinių. Tačiau ar tuo naudodavotės?
