Pamiršote apsidrausti automobilį? Laukia dar neregėtos baudos (11)
Jeigu šiandien tyčia ar netyčia išvažiuotumėte į gatvę automobiliu ar motociklu be privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, jūsų lauktų 23–34 eurų bauda. Tačiau netrukus baudoms savo piniginę teks pakratyti kur kas labiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo kitų metų balandžio 1 dienos neapsidraudusių vairuotojų laukia gerokai skausmingesnė bausmė.
Transporto priemonių vairavimas neapsidraudus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCA) vairuotojams užtrauks baudą nuo 60 iki 120 eurų.
Ar tikrai reikėjo baudą kilstelėti net 2–4 kartus iki sumos, viršijančios vidutinę metinę draudimo poliso kainą? Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas garantavo, kad tai buvo būtina.
„To reikėjo jau anksčiau, tik labai ilgai buvo tempiama. Man nežinoma nė viena valstybė, kurioje bausmė už vairavimą neapsidraudus būtų mažesnė.
Mūsų šalyje labai mažos baudos“, – pabrėžė pašnekovas.
Biuro duomenimis, net apie 50 tūkst. automobilių Lietuvos keliais rieda be privalomojo draudimo.
Šių vairuotojų padarytų avarijų žalą padengia visi sąžiningai besidraudžiantys.
Jei avariją sukelia neapsidraudęs asmuo, nukentėjusiajam žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras.
Per metus neapsidraudę vairuotojai sukelia apie 1,5–1,7 tūkst. avarijų, o nukentėjusiesiems kompensuoti biuras išleidžia 3–4 mln. eurų iš rezervinio fondo, kuris surenkamas iš visų vairuotojų draudimo polisų įmokų.
Vėliau biuras mėgina išieškoti sumokėtą sumą iš kaltininko, tačiau neretai pinigų atgauti nepavyksta.
A.Križinauskas pasakojo, kad biuro istorijoje yra buvusi nelaimė, per kurią padaryta žala viršijo net 5 mln. eurų. Baisi avarija įvyko prieš kelerius metus.
Neblaivi vairuotoja, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido mikroautobuso, kuriuo važiavo 11 Didžiosios Britanijos piliečių. Tarp jų buvo ir kūdikis, jis dėl sužalojimų liko neįgalus.
Pašnekovas prisiminė ir dar vieną nelaimę, įvykusią Šiaurės Airijoje. Ją sukėlė neblaivus rusas, paėmęs lietuvio sugėrovo automobilį.
Girtas vyras trenkėsi į sieną, o kartu važiavęs latvis buvo sunkiai sužalotas. Jis po avarijos paniro į komą ir iki šiol yra prižiūrimas Didžiosios Britanijos ligoninėje, o už kiekvieną gydymo parą moka Lietuvos draudikų biuras.
„Visai nesvarbu, kas vairavo, atsakomybė taikoma pagal transporto priemonės registracijos vietą“, – sakė A.Križinauskas.
Šios tragedijos – pavyzdžiai, kas gali nutikti neapsidraudusiems vairuotojams.
Tačiau A.Križinauskas pabrėžė, kad dauguma lengvųjų automobilių savininkų atsakingai žiūri į pareigą draustis. Apdraustų transporto priemonių Lietuvoje yra apie 1,6 mln.
Bet krovinių gabenimo įmonės draudimą dažnai pamiršta.
„Lietuva turi labai didelį vilkikų parką. Jų padaryta žala užsienyje būna didžiausia.
Paprastam automobiliui žmogus gali nupirkti draudimą metams už 50–60 eurų, o vilkikųdraudimas kainuoja nepalyginti daugiau – 1000–1500 eurų.
Gabenimų įmonei 60 eurų bauda yra nulis, palyginti su poliso kaina“, – aiškino A.Križinauskas.
Pasak jo, pagal tarptautinę praktiką baudos neturėtų būti mažesnės nei metinė draudimo poliso kaina, nes kitaip vairuotojai neskatinami draustis.
Biuro duomenimis, Lietuvoje yra apie 40 tūkst. sunkiojo transporto priemonių, kurių pusė dirba Lietuvoje, o pusė važinėja į užsienį.
Net 4 tūkstančiai iš jų nuolat rieda be draudimo.
Įvykus avarijai neapsidraudęs kaltininkas dažnai bando apeliuoti į nukentėjusiojo gailestingumą ir prašo „susitarti“ – leisti skubiai apsidrausti ir užrašyti vėlesnę įvykio datą arba sumokėti grynaisiais.
Tačiau neverta nusileisti. Iš pirmo žvilgsnio gali būti matomi ne visi automobilio apgadinimai, todėl gautos sumos gali nepakakti jį remontuojant.
O pasiūlęs atsiskaityti grynaisiais kaltininkas važiuodamas iki bankomato gali pasprukti.
Bandyti apgauti draudimo bendrovę – dar blogesnė mintis, nes tokią apgaulę ypač mieste lengva patikrinti, o jai išaiškėjus galite ne tik negauti išmokos, bet ir atsakyti už dokumentų klastojimą.
„Nukentėjusiam asmeniui nėra jokio skirtumo, ar įvykio kaltininkas apsidraudęs, ar ne. Jei draudimo nėra, nukenčia tik kaltininkas, nes žalą galų gale turi atlyginti jis pats“, – aiškino draudimo bendrovės BTA transporto draudimo vadovas Gediminas Radavičius.
Padidintas baudas jis vertina nevienareikšmiškai.
„Jeigu didesnės baudos sumažins neapsidraudusių asmenų skaičių, vertinu palankiai. Tačiau didesnė nauda būtų, jei būtų imtasi priemonių, kurios pašalintų galimybę eismo dalyviams važiuoti neapdraustu automobiliu“, – mano BTA atstovas.
Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais TPVCA draudimo grupėje atliktos 76 744 išmokos, iš viso išmokėta 81 mln. eurų. Tai reiškia, kad kasdien įvyko vidutiniškai po 210 avarijų, jų vidutinė žala siekė 1055 eurus.
Šįmet per beveik 9 mėnesius skirta net 55 291 išmoka. Bendra jų suma siekia 55,2 mln. eurų, o vidutinė išmoka – 1000 eurų.
Transporto priemonių vairavimas neapsidraudus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCA) vairuotojams užtrauks baudą nuo 60 iki 120 eurų.
Išsiskiria mažomis baudomis
Ar tikrai reikėjo baudą kilstelėti net 2–4 kartus iki sumos, viršijančios vidutinę metinę draudimo poliso kainą? Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas garantavo, kad tai buvo būtina.
„To reikėjo jau anksčiau, tik labai ilgai buvo tempiama. Man nežinoma nė viena valstybė, kurioje bausmė už vairavimą neapsidraudus būtų mažesnė.
Mūsų šalyje labai mažos baudos“, – pabrėžė pašnekovas.
Biuro duomenimis, net apie 50 tūkst. automobilių Lietuvos keliais rieda be privalomojo draudimo.
Šių vairuotojų padarytų avarijų žalą padengia visi sąžiningai besidraudžiantys.
Milijonus apmoka visi
Jei avariją sukelia neapsidraudęs asmuo, nukentėjusiajam žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras.
Per metus neapsidraudę vairuotojai sukelia apie 1,5–1,7 tūkst. avarijų, o nukentėjusiesiems kompensuoti biuras išleidžia 3–4 mln. eurų iš rezervinio fondo, kuris surenkamas iš visų vairuotojų draudimo polisų įmokų.
Vėliau biuras mėgina išieškoti sumokėtą sumą iš kaltininko, tačiau neretai pinigų atgauti nepavyksta.
A.Križinauskas pasakojo, kad biuro istorijoje yra buvusi nelaimė, per kurią padaryta žala viršijo net 5 mln. eurų. Baisi avarija įvyko prieš kelerius metus.
Neblaivi vairuotoja, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido mikroautobuso, kuriuo važiavo 11 Didžiosios Britanijos piliečių. Tarp jų buvo ir kūdikis, jis dėl sužalojimų liko neįgalus.
Pašnekovas prisiminė ir dar vieną nelaimę, įvykusią Šiaurės Airijoje. Ją sukėlė neblaivus rusas, paėmęs lietuvio sugėrovo automobilį.
Girtas vyras trenkėsi į sieną, o kartu važiavęs latvis buvo sunkiai sužalotas. Jis po avarijos paniro į komą ir iki šiol yra prižiūrimas Didžiosios Britanijos ligoninėje, o už kiekvieną gydymo parą moka Lietuvos draudikų biuras.
„Visai nesvarbu, kas vairavo, atsakomybė taikoma pagal transporto priemonės registracijos vietą“, – sakė A.Križinauskas.
Nematomas pavojus
Šios tragedijos – pavyzdžiai, kas gali nutikti neapsidraudusiems vairuotojams.
Tačiau A.Križinauskas pabrėžė, kad dauguma lengvųjų automobilių savininkų atsakingai žiūri į pareigą draustis. Apdraustų transporto priemonių Lietuvoje yra apie 1,6 mln.
Bet krovinių gabenimo įmonės draudimą dažnai pamiršta.
„Lietuva turi labai didelį vilkikų parką. Jų padaryta žala užsienyje būna didžiausia.
Paprastam automobiliui žmogus gali nupirkti draudimą metams už 50–60 eurų, o vilkikųdraudimas kainuoja nepalyginti daugiau – 1000–1500 eurų.
Gabenimų įmonei 60 eurų bauda yra nulis, palyginti su poliso kaina“, – aiškino A.Križinauskas.
Pasak jo, pagal tarptautinę praktiką baudos neturėtų būti mažesnės nei metinė draudimo poliso kaina, nes kitaip vairuotojai neskatinami draustis.
Biuro duomenimis, Lietuvoje yra apie 40 tūkst. sunkiojo transporto priemonių, kurių pusė dirba Lietuvoje, o pusė važinėja į užsienį.
Net 4 tūkstančiai iš jų nuolat rieda be draudimo.
Tartis neverta
Įvykus avarijai neapsidraudęs kaltininkas dažnai bando apeliuoti į nukentėjusiojo gailestingumą ir prašo „susitarti“ – leisti skubiai apsidrausti ir užrašyti vėlesnę įvykio datą arba sumokėti grynaisiais.
Tačiau neverta nusileisti. Iš pirmo žvilgsnio gali būti matomi ne visi automobilio apgadinimai, todėl gautos sumos gali nepakakti jį remontuojant.
O pasiūlęs atsiskaityti grynaisiais kaltininkas važiuodamas iki bankomato gali pasprukti.
Bandyti apgauti draudimo bendrovę – dar blogesnė mintis, nes tokią apgaulę ypač mieste lengva patikrinti, o jai išaiškėjus galite ne tik negauti išmokos, bet ir atsakyti už dokumentų klastojimą.
„Nukentėjusiam asmeniui nėra jokio skirtumo, ar įvykio kaltininkas apsidraudęs, ar ne. Jei draudimo nėra, nukenčia tik kaltininkas, nes žalą galų gale turi atlyginti jis pats“, – aiškino draudimo bendrovės BTA transporto draudimo vadovas Gediminas Radavičius.
Padidintas baudas jis vertina nevienareikšmiškai.
„Jeigu didesnės baudos sumažins neapsidraudusių asmenų skaičių, vertinu palankiai. Tačiau didesnė nauda būtų, jei būtų imtasi priemonių, kurios pašalintų galimybę eismo dalyviams važiuoti neapdraustu automobiliu“, – mano BTA atstovas.
Skaičiai ir faktai
Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais TPVCA draudimo grupėje atliktos 76 744 išmokos, iš viso išmokėta 81 mln. eurų. Tai reiškia, kad kasdien įvyko vidutiniškai po 210 avarijų, jų vidutinė žala siekė 1055 eurus.
Šįmet per beveik 9 mėnesius skirta net 55 291 išmoka. Bendra jų suma siekia 55,2 mln. eurų, o vidutinė išmoka – 1000 eurų.
(5)
(4)
(1)