Avarijos – tik pradžia: ką dar turėsit pasakyti mašinos pirkėjui

O kaip sužinoti "ar reikia remonto" ir ar veikia vienakartinio naudojimo oro pagalvės? Gi bet kuri detalė, pravažiavusi savo garantiją, jau nekalbant apie neoriginalias, teoriškai yra keistina.

Sistema pvz: jei per 6mėnesius išlys, kad detalė subyrėjusi, gaus pardavėjas apmokėti. Jei paaiškės, kad oro pagalvės nėra, nors tu buvau vienintelis savininkas - liksi kaltas. Jei prieš tai kas nors dar buvo savininkas, tada išsisuksi, nebent paaiškės, kad anas tikrai su pagalvėm pardavė.

Tai jau taip. Kas gali garantuoti, kad nesubyrės? Net naujus gamintojai recall'ina, bet ten jau ir pirkdamas atitinkamai sumoki už tokią galimybę. Aš garantuoju jog visos sutartys dabar atrodys vienodai - bus visur sudėtos visos varnelės, kad "viskas sugedę".

Na ir atsisijos pardavėjai, kurie laiduos ir suteiks 6mėn garantiją raštu, o kurie perekūpai, kurie pardavinėja jau sugedusias mašinas, kurios dar 100km neįveikusios pasipila dūmais ir tepalais.

Jau įsivaizduoju blondinę, kuri pardavinėja mašiną, viska jau sužymėjo ir žino kas ką reiškia juo labiau, kad katalizatorius išpjauna servisuose netgi

apie 6 mėn garantijas gal fantazuoti nereikia, nes per tiek laiko priklausomai nuo to kaip eksplotuosi transporto priemonę, gali betkas išlįsti. net ir švaistiklis per variklio bloką. O pačiame straipsnyje reikalavimai labai normalūs, jeigu nežinai kas pas tave reikalauja remonto, nuveži automobilį pas oficialų atstovą diagnostikai, ir jie už €50 išpurtys tavo automobilį ir sudarys išsamų sąrašą kas reikalauja remonto (įskaitant ir tai ar pagalvės yra ar ne). su tokiu sąrašu gali drąsiai pardavinėti.

Dėl antros dalies pilnai sutinku, dėl pirmos, kad taip jau yra rinkoje. Vokietijoje per 2 metus jei išlys nuslėpti defektai gali tekti susimokėti. Bet jei dėl eksploatacijos - tavo paties problemos.

dėl defektų irgi galima sutikti. kaip tai įrodyti jau kitas klausimas

Moteris nuvyko į Kauno Toyota atstovybę, ji tenai rinkosi dėvėtą automobilį. Vadybininkas įsiūlė, ji nupirko, su serviso knygą ir pnš, kad ten viskas OK, viskas čiki. Na, atvažiavo į Vilnių ir užsuko į servisą, nes kažką negero jautė. O ten meistras iššokusiomis akimis pasakė "Moterie, nežinau kaip jūs sugebėjote iki mūsų atvažiuoti". Stabdžių diskų nulis, vienas net sulenktas! Važiuoklė irgi jau baigianti subyrėti ir t.t. O tada pasitarė su advokatu kaip geriausia viską sutvarkyti. Nuvežė automobilį pas nepriklausomus specialistus, jie ten ją prakratė ir rado šimtus minusų. Tai išsigandę, kad kreipėsi su advokatu, jie pasiūlė viską atlyginti, bet kalčiausias liko tas vadybininkas, "aceit" direktorius nieko nežino!!! Aš jos vietoj būčiau viską paviešinęs, kad tokios kontoros būtų uždaromos, gėdą daro gamintojams. ? Taigi, jei atstovai taip elgiasi, tai kaip galima pasitikėti tais turginiais pardavėjais???

Kiek teko pirkti automobilių Lietuvoje ( iš Lietuvos piliečių), tai nebuvo nė vienos, kuri būtų bent metus po pirkimo atriedėjusi normaliai, be kažkokių užslėptų gedimų. Todėl esu UŽ šitokius pirkimo-pardavimo deklaracijos pakeitimus. Žinoma, automobiliai, kuriuos pirkau, ne pirmos jaunystės buvo, bet visada, kai klausi pardavėjo, sakyk viską atvirai, kas neveikia, ar tuoj suges, nes vistiek ketinu pirkti auto, tai būdavo užgarantavimai, kad viskas čiki, pakaba ok, motoras awesome, ir t.t. bet, patirtis savo byloja. Paskutiniai dveji automobiliai buvo pirkti iš Danijos. Techninė būklė abiejų automobilių atitiko pagal pardavėjo suteiktą info. Kitaip tariant - teisybę pardavėjas papasakojo, jokių užslėptų gedimų nepastebėjau.

Ir kaip siūlai sužinoti tam savininkui, kas tuoj suges?

Dažniausiai savininkai puikiai žino, kas sugedę, tik užmaskavo tam kartui ir dėl to parduoda. Retai kada sprendimas keisti automobilį atsiranda be priežasties.

Na, aš turiu seną karutį, kuriame potencialiai viskas sugedę, tik gal dar laikinai dar neprašo remonto. Bet TA praeina be problemų. Ir taip dauguma tokių senienų - dažniausiai nuolat kažkas beveik sugedę, tik kol nebarška (iki barškėjimo dažniausiai dar ilgas laikas). Įdomu ar aš galėsiu formoje sužymėti "nežinau, pirkėjas perka savo rizika"? Kai karutį pirkau oficialus atstovas irgi tikrai surado ne visas bėdas, ir jei nebūčiau apsišvietęs inete apie galimas ligas būčiau suėdęs per kelis mėnesius, bet pravažiavo jau 6 metus. Ar privalėsiu prašyti irgi gražiai prižiūrėti (keisti diržus kurie dabar kainuoja daugiau nei pusė mašinos vertės, pilti gerus tepalus kurių jau "neapsimoka" tokiai senienai), bo padroš ir grąžins?

Mano asmeninė nuomonė - perekūpai ir šrotininkai dažniausiai šiukšlės, net tarp pažįstamų turiu kurie ir draugui ir giminaičiui gaidį parduoda, tiesa giminaičiui dar didesnį gaidį stengiasi prakišti. Prieš keletą metų pardavinėjau savo automobilį šrotininkui tai galvojau kad į šrotą ant dalių, bet persigalvojo sako gerai atrodo, nesupuvęs kėbulas tai sako paliksiu žmonai. Aš apakau, išvardijau visus trūkumus tarp kurių du kritiniai galintys pasibaigt avarija - kiaurai supuvęs priekinis "balnas", vairo ašis laikosi ant pusės centimetro sulindusi į vairo stiprintuvą. Košmaras jeigu trumpai. Tas jausmas kai pardavėjas rimčiau žiūri į pirkėjo žmonos gyvybę nei kad pats pirkėjas... Aš kai pats važinėjau tai žinojau jog negaliu reguliuoti vairo padėties, o galų gale sužinojau kad supuvo balnas tai kažkaip baisu net parduot buvo kad neatsitiktų nelaimė.