„Per artimiausius penkerius metus dauguma automobilių gamintojų turės pardavimui paruoštus autonominius automobilius, tačiau įstatyminėje bazėje yra didelė kolizija. Gamintojai sako, kad jie prisiima atsakomybę už bet kokias avarijas ir incidentus, įvykusius gatvėje, jei jame dalyvaus autonominis automobilis.

Tačiau šiuo metu įstatymai yra tokie, kad automobilyje esantis žmogus turi būti jo valdytojas, ir jis yra atsakingas už bet ką, kas atsitiks su automobiliu. Kol to neišspręs nei viena valstybė, tol autonominiai automobiliai masiškai gatvėse neatsiras“, – tikina R. Fetingis.

Kaip teigia R. Fetingis, automobilių gamintojai sutinka, kad, jei gatvėse riedėtų tik autonominiai automobiliai, esą dingtų net menkiausios avarijos tikimybė, tačiau didysis klausimas – kada tai įvyks.

„Jei gatvėse bus pusė automobilių su vairuotojais, o kita pusė – autonominiai automobiliai, bus chaosas. Mūsų eismas gatvėse yra toks beprotiškas, kad paleidus autonominį automobilį į Vilniaus senamiestį, jo smegenys perkaistų per 15 minučių. Čia žmonės vaikšto kaip nori, laksto šunys ir katės, o mašinos išvažiuoja iš aikštelių“, – LRT.lt kalba R. Fetingis.

Jo žodžiais, greičiausiai autonominiai automobiliai iš pradžių kursuos tarp miestų, galbūt turės specialias eismo juostas.

Panašiai mano ir žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas E. Babelis, pasak kurio, visi pripažįsta, kad, nepaisant vienų ar kitų klaidų, sistemos jau veikia, ir esą tik laiko klausimas, kada į pasaulį išriedės automobiliai be vairuotojų.

„Kokie yra autonominių automobilių minusai? Galbūt galime kalbėti apie klaidas programose, sistemų patikimumą. Bet kompiuteriai nedaro žmogiškųjų klaidų, o visos avarijos įvyksta būtent dėl jų. Juk eismo taisyklės sukurtos taip, kad jei visi jų sąžiningai laikytųsi, avarijos neįvyktų.

Autonominiai automobiliai projektuojami taip, kad laikytųsi KET ir bendrautų tarpusavyje. Kai automobiliai bendraus tarpusavyje, žinos, kas kuriuo metu atvažiuoja ir sugebės imtis reikiamų veiksmų“, – LRT.lt sako E. Babelis.

Neįsivaizduoja „Ferrari“ ar „Lamborghini“ be vairuotojo

Laidos „Autopilotas“ žurnalistas R. Fetingis pripažįsta, kad niekuomet nesimėgautų vairuodamas autonominį automobilį.

„Manau, kad didžioji dalis vairuotojų niekada nesimėgaus šiuo daiktu. Kalbėjau su vienu iš „Peugeot“ vadų, kuris labai teisingai kalbėjo. Šis žmogus gyvena Paryžiuje ir į darbą bei atgal jam tenka kamščiuose praleisti valandą. Jis sako, kad mieliau skaitytų laikraščius ar naršytų internete, dirbtų kitus darbus, o automobilis galėtų jį nugabenti į reikiamą vietą. Tačiau savaitgaliais jis tikina norintis vairuoti pats“, – pasakoja automobilių žurnalistas.

Pasak R. Fetingio, „Lamborghini“ vadovas esą iš karto pareiškė, kad jie niekada nekūrė ir nežada kurti autonominių sistemų.

Autonominius automobilius, pasak pašnekovo, greičiausiai rinksis tie, kuriems reikia patekti į reikiamą vietą, tačiau jie nenori vairuoti arba yra užsiėmę.

„Grietinėlė gali sau leisti pasisamdyti asmeninį vairuotoją, tačiau eilinis gyventojas, kurio laukia krūva darbų, žinoma, mieliau sėstų į autonominį automobilį ir dirbtų darbus“, – tikina R. Fetingis.

Žurnalistas E. Babelis taip pat neįsivaizduoja, kas norėtų sėsti į autonominį „Ferrari“.

„Tokios mašinos juk kuriamos tam, kad suteiktų vairavimo džiaugsmą. Tačiau apie kokį vairavimo džiaugsmą galime kalbėti per grūstis vilkdamiesi iš namų į darbą ir atgal? Tokiu atveju autonominiai automobiliai būtų tikra atgaiva – galėtum dirbti darbus arba snūstelėti.

Šie automobiliai laiku ir greitai startuotų sankryžose ir nepaliktų kilometrinių tarpų tarp automobilių, todėl sumažėtų kamščiai ir eismo srautas judėtų greičiau.

Autonominiai automobiliai, manau, nepakeis automobilių su vairu, o ir vairas iš autonominių automobilių greičiausiai nedings.

Autonominės vairavimo sistemos leis pailsėti tuomet, kai vairavimas atsibosta – mieste, per eismo spūstis ar ilgose kelionėse“, – LRT.lt kalbėjo E. Babelis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai (2)