Kas nuo kelio turėtų patraukti partrenktus gyvūnus? (1)
Gyvūnais, kurie krenta po didesnių avarijų, pasirūpina policija, kitais atvejais geriausia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjas Raimundas Indrulėnas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
LRT radijo klausytojas domisi, kas turėtų pasirūpinti partrenktais gyvūnais. „Kartais, vėlai vakare važiuojant iš darbo, galima aptikti tokį reiškinį, kaip partrenktas gyvūnas, o aplink – nei gyvos dvasios. Kur kreiptis, kam pranešti, kad būtų nuimtas nuo tako nugaišęs žvėris?“ – teiraujasi klausytojas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjas R. Indrulėnas aiškina, kad viskas priklauso nuo gyvūno dydžio.
„Didesni gyvūnai – stirnos, briedžiai, šernai – krenta po didesnių ar mažesnių eismo įvykių. Tokius įvykius turi fiksuoti policija. Tokiu atveju kelininkai arba policija kreipiasi į vietinių medžiotojų būrelius, kurie ir susirenka tuos gyvūnus“, – sako R. Indrulėnas. Jeigu automobilis partrenkia katę ar šunį, tokie įvykiai fiksuojami retai, mat automobiliams didesnių pažeidimų nepadaro.
„Todėl vairuotojai dažnai ir nuvažiuoja. Tokius gyvūnėlius surenka kelininkai. Jeigu įvykis neužfiksuotas, o piliečiai važiuodami pamatė stambesnį gyvūną, turėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu arba į šalia esantį medžiotojų būrelį. Tačiau sutikime, kad ne visi žino to medžiotojų būrelio telefoną ar adresą, todėl siūlyčiau skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – rekomenduoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjas. Jis perspėja, kad, jei gyvūnas dar gyvas, prie jo geriau nelįsti, mat sužeistas jis būna agresyvus. Tokiu atveju geriau iš karto pranešti atitinkamoms tarnyboms.
Specialistas pastebi, kad į beveik du trečdalius Lietuvos kelių gali išbėgti laukiniai gyvūnai. „Kiekvieną dieną mes iš suvestinių gauname, kad maždaug 10 stirnų, briedžių, šernų, danielių būna sužeistų. Automobiliai taip pat sugadinami kasdien, ir nebūtinai miškuose. Laukuose taip pat, jei važiuosite kur nors, pastebėkite, ganosi stirnų būreliai. Lietuvoje – 40 proc. miškingų vietovių. Jeigu paimtume visas tas vietoves, pridėtume šalia miškų esančias vietoves, dar laukus, tai vos ne dviejuose trečdaliuose Lietuvos teritorijos yra pavojus, kad į kelią gali išbėgti gyvūnas“, – tikina pašnekovas.
