Tragedija Latvijoje eilinį kartą parodė, jog saugus vairavimas be diržų yra tiesiog mitas ()
Latvijos keliuose antradienis pažymėtas tragedija. Šiurpioje avarijoje žuvo du jauni, perspektyvūs „Ventspils“ klubo auklėtiniai Kristianas Pūris ir Kristianas Šefanovskis bei kartu su jais važiavusi ir automobilį vairavusi mergina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Policijos duomenimis, jie greičiausiai būtų likę gyvi, jei būtų nepamiršę vienos paprastos detalės – prisisegti saugos diržų. Avarijos metu jie nebuvo prisisegę, todėl abu išlėkė iš automobilio ir mirtinai susižalojo. Žuvę vaikinai buvo rasti šalia sudaužyto automobilio.
Virstant galima išsigelbėti
2000 metais gimę latviai nestokojo talento, jie buvo šešiolikmečių rinktinės kandidatai. Vaikinai žaidė ir keturiolikmečių rinktinėje, o praėjusiais metais – ir penkiolikmečių nacionalinėje ekipoje. Nelaimingas atsitikimas įvyko antradienio naktį kelyje Talsi-Stende-Kuldiga, kuomet 19-metės merginos vairuojamas „Toyota Yaris“ automobilis nulėkė nuo kelio ir virto.
Jaunieji krepšininkai žuvo vietoje, o taip pat krepšinį žaidusi, kartu su vaikinais besimokiusi vairuotoja mirė jau būdama ligoninėje. Ar ji buvo blaivi bus nustatyta paėmus kraujo mėginį. Iš automobilio apgadinimų matyti, kad nulėkusi nuo kelio mašina virto ant stogo. Tokie smūgiai pavojingi, bet važiuojant prisisegus paprastai nėra mirtini.
Kol automobilis verčiasi, žmogus būna įtvirtintas automobilio sėdynėje, todėl po virtimų žmonės paprastai atsiperka traumomis. Visai kas kita, jei važiuojama neprisisegus. Tuomet žmogus didele jėga ima nevaldomai blaškytis po saloną, gali iškristi pro langą ir mirtinai susitrenkti arba ant iškritusio žmogaus gali užkristi automobilis.
Mitas apie saugų iškritimą
„Vilniaus vairavimo mokyklos“ direktoriaus Geraldo Ranskausko manymu, visuomenėje ilgą laiką sklandžiusiu mitu esą rimtos avarijos metu keleiviai yra saugesni be diržų neverta tikėti.
„Saugos diržų nauda akivaizdi, tik itin retais atvejais būna taip, kad iš automobilio iškritęs žmogus liktų gyvas ir sveikas. Sugniuždytas stogas gali sužaloti viduje likusį keleivį, tačiau taip vis tiek yra saugiau nei lėkti lauk“, – pažymėjo patyręs vairavimo instruktorius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas dr. Vidas Žuraulis pastebėjo, kad mitas apie didesnį saugumą nesegint diržų galėjo atsirasti žmonėms atkreipiant dėmesį į tuos eismo įvykius, kuriuose automobiliai vertėsi ne vieną kartą ir buvo itin smarkiai aplamdyti.
„Gali atrodyti, kad štai, jei mes iškristume iš tokio automobilio, galbūt pasekmės būtų kiek švelnesnės. Iškritom, kažkiek susitrenkėm, apsibrozdinom, blogiausiu atveju – kažką susilaužėm ir tiek. O į automobilį baisu ir pažiūrėti“, – svarstė pašnekovas.
Visgi mokslininkas atkreipė dėmesį, kad automobilių gamintojai ir sertifikatus išduodančios įstaigos siekia užtikrinti, kad vairuotojas ir keleiviai būtų kuo saugesni viduje. Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų turi užimti numatytą poziciją ir kaip pridera prisisegti diržus.
„Visos pasyviojo saugumo sistemos, kurios veikia avarijos metu – besideformuojančios detalės, oro pagalvės ir kt. – suderintos taip, kad didžiausią efektą pasiektų tuomet, kai vairuotojas ar keleivis yra savo sėdynėje ir prisisegęs diržą“, – aiškino V. Žuraulis.
Turi sėdėti savo vietose
Mokslininkas pasakojo, kad smūgio metu saugos diržai iš pradžių yra įtempiami, o po akimirkos – šiek tiek atleidžiami. Taip sumažinama apkrova spaudžiamoms kūno vietoms. Oro pagalvės turi nustatytą tūrį, o vairo kolonėlė deformuodamasi atsitraukia. Sudaromas savotiškas saugumo „kokonas“.
„Tokiu atveju geriausia, kad vairuotojas ar keleivis būtų kuo stabilesnis gamintojo numatytoje sėdimoje vietoje“, – konstatavo V. Žuraulis.
Jis pažymėjo, kad automobilio kėbulas taip pat yra sukonstruotas taip, kad išorinės zonos deformacijos metu sugertų smūgio jėgą. Arčiau keleivių zonos esančios detalės gerokai sunkiau keičia formą, arba linksta taip, kad keltų kuo mažesnę grėsmę.
Tuo metu išlėkus pro automobilio langą ar duris, kritimo pasekmių, anot mokslininko, prognozuoti tiesiog neįmanoma.
„Iškritimas – laimės dalykas. Jei pavyks nesitrenkti į kelio paviršių skriejant didžiuliu pagreičiu, arba nenukristi ten, kur važiuoja kiti automobiliai, galbūt žmogus ir išgyventų. Visgi inžinerijos požiūriu tokia laimė yra sunkiai apibrėžiama“, – pastebėjo pašnekovas.
