Pirmoji mirtis važiuojant autonominiu režimu su Tesla Model S: žuvęs vyras – buvęs desantininkas – prie vairo žiūrėjo filmą apie Harį Poterį (Video)

Tai niekur nesakau, kad vairuoti yra malonumas. Bet keliai ne malonumui yra. Ypač miestas ir autostrados. Pats mėgstu vairuoti, bet pripažinkim, jokio malonumo vairuoti sausakimšoje autostradoje, ar visiškai tiesiame kelyje 3-6h, ar dar blogiau, 16h. Taip pat ateityje autopiloto valdomas automobilis galėtų vežioti vaikus po būrelius, taip leidžiant tėvams ramiai sau dirbti.

/ Oj pritaikymų tai labai daug... Pvz. ateityje gali net nebūti poreikio turėti nuosavą automobilį. Susimoki 50 eurų į mėnesį mokestį ir gausi automobilį kada tik reikia ir kiek tik reikia. Išsikvieti, atvažiuoja, nuveža, paleidžia ir nuvažiuoja kitų žmonių vežti. Tokiu principu ne tik, kad sumažėtų autoavarijos (dėl autopiloto), bet ir eismo kamščiai bei pats eismo dalyvių kiekis.

Neliktų ir parkingo poreikio, ir rūpesčių dėl automobilio. Nereiktų ir pinigų investuoti, o kompanijos valdančios tokius autoparkus uždirbtų dėl to, kad automobiliai būtų išnaudojami arti 24/7, vietoje to, kad stovėtų aikštelėse, kaip dabar - 95% laiko automobiliai stovi nenaudojami.

Aš manau, kad visiškai saugią sistemą galima sukurt, tik tada, kai visi automobiliai kelių km spinduliu galės "bendrauti" vienas su kitu kažkokio tinklo principu. T.y. matys vienas kito traektorijas, matys momentinius judėjimo krypties keitimus, atstumus vienas nuo kito ir galės remiantis šiais duomenimis, įtakoti vienas kito veiksmus. t.y. pajutę, jog atsiranda įvykio tikimybę imsis veiksmų abi (ar net daugiau) transporto priemonės, kad išvengti susidūrimo. Tačiau kol jie vadovaujasi tik savo jutimais (kaip kamera ar kažkokie davikliai) tol bus avarijų.

O tokios kompanijos kaip VW priartės prie bankroto ribos ir nereikės jokių taršos parodymų klastojimo Ištikrųjų tai būtų idealus atvejis, kai auto būtų naudojamas 24/7. Ir jei tam visam reikalui vadovautų kita super gigantė kompanija, tai neabejotinai iškeltų kur kas rimtesnius reikalavimus automobilio techninėm charakteristikom: išvažiavo iš fabriko, tai 10 metų į servisą tik tepalų ir padangų pasikeisti, o ne remontuot O gal net patys automobilių gamintojai eitų ta linkme, kad jų auto būtų ne perkami, o tiesiog nuomojami. Tai tokiu atveju pats gamintojas būtų suinteresuotas, kad jo automobilis tarnautų kuo ilgiau. Beje autonominis automobilis galėtų net pasiekti tokį lygį, kad pats vertintų eismo juostos netolygumus (provežas) ir važiuotų aukščiausiame taške taip lygindamas kelią, t.y. paskirstydamas keliui tenkančias apkrovas: gal ir asfaltuot kas kelis metus nereikėtų Kaip jau sakiau - autonominio automobilio panaudojimo galimybės pasieks išmaniojo telefono panaudojimo galimybes: kai bus išspręsti pagrindiniai "autonomiškumo klausimai", tada ateis didžiųjų fantazijų eilė

Lazeris gerai, bet jei rūkas arba krituliai, ypač gausūs ir tas autopilotas bus aklesnis už žmogų.

vienas atvejis dar nera statistika. va kai kokiu 100 ar 1000 uzsimus su tais autopilotais - jau bus galima lygint kazkokia pradine statistika... ir tai dar paklaidos del autopilotu paplitimo kiekio ir kruvas kitu parametru ar aplinkybiu reikia papildomai ivertint. ---------- del pacio autopiloto tai manau labai puikus dalykas kad ta jau realiai padare automobiliuose. cia puiki pazanga pasaulio mastu - nes atpigino sistema iki iperkamo eiliniam zmogui dalyko. vairuot yra nuobodus dalykas, o dabar galesim to nebedaryt. iki tol kazkas panasaus tebuvo tik lektuvuose uz milijonus. bet automobiliu sauguma galetu labiau didint. kokius nors ismanius kelius daryt ir panasiai - kur dideli greiciai ir mirt avarijoje tikimybe aukstesne.

Vieniem vairuot nuobodus dalykas, o kitiems kaip hobis. Ne visi atsisakys vidaus degimo variklio dėl variklio garso ir šiaip malunumo, bet elektriniai varikliaituri didesnia potenciala tiem bendro naudojimo keliams, tiek autosporte. Turiu omeni, kad daug paprasčoau gaut galia iš to pačio dydžio variklio. Tarkim vidaus degimo varikli naudojant tos pačius degalus 2X-2,5X, bet elektriniai varikliai turi daug didesni potenciala. Šiaip po mažu turėtu pereiti visi prie elektriniai automobilių. O prie autonominių nemanau. Daugiau naudos kažkas tokio kaip Taxi ar šiaip verslininkai. Ir šiaip pats nenorėčiau, kad sistema vairuotu už mane, nekalbant, kad didėjant autonominių automobilių paklausai didės ir įsilaužimas nuotolinių būdu. Tad bus daug legnviau nei su vidaus degimo ir reikės tikrai geros apsaugos, panašiai kaip šiuo metu internete virusai.

Taip, kai kam vairavimas gali būti hobis. Bet kitam "draginti" miesto gatvėse yra hobis, bet tai netrukdė valstybei uždrausti tokia veikla miesto gatvėse. Jei moksliniais tyrimais bus įrodyti, kad autonominiai automobiliai yra saugiau, nei žmogaus vairuojami, tai bus uždrausta žmogui vairuoti. Čia tik laiko klausimas. Vidaus degimo varikliai taip pat su laiku bus uždrausti, nes tai aplinką teršiantis prietaisas. Ypač miestuose.

tu vertink zmoniu kieki, kam vairuot nuobodu ir kam vairuot - hobis. vairuot nuobodu daugumai - o hobis - vienetai. kas bus ateity - lemia tik daugumos nuomone. taip kad furisto ar taksisto profesijoms labai miglotos perspektyvos... del saugumo - apiplesia ir automobilius su vairuotojais. taip kad verslininkui jokio skirtumo - apdraus rizika. o vat, kad sutaupys ant algos vairuotojui - cia jau verslininkui pliusas. ------ del varikliu technologijos - tai vidaus degimo technologijos NK yra apie 35-40%. o elektriniai varikliai yra tobula technologija, nes NK yra netoli 100%. visos technologijos yra tobulos eonomine prasme, kai virsija 95% NK riba. ten nebelabai ka yra tobulint. bet yra kita problema - elektros kruvio rezervo saugojimas vidaus degimo variklius naudos dar ilgai, nes nera iki siol normaliu ir pigiu alternatyvu kuro bako paprastumui. palygink kiek kainuoja kuro bakas kuriame telpa 100kwh kuro energijos kiekis ir kiek kainuoja akumuliatoriu baterija (elektros bakas) kur telpa tas pats 100kwh elektros energijos kiekis. sitoj vietoj elektra atsilieka kokius 50-100 KARTU!, o ne 50-55% (kas tesudaro vidaus degimo varikliu atsilikima nuo elektriniu tik 2-2,5 kartus)... taip kad smarkiai klysti - elektromobiliai greitu laiku nepaplis (del ekonominio nenaudingumo) - o vat autopilotai pilnai gali tapt masiski per kokiu 10-20 metu. nes ju nores dauguma ir jie ekonomiskai JAU iperkami.

Tobulinti turiu omeni ne naudingumo koeficienta, o galia.

... Dėjau atgal, tai kai traukė tie magnetai, tai ant pirštų galų mėsgaliai paliko - spėk bintuot Tai atsargiai jei kas sugalvosit pažaisti su tokiais varikliukais

MindauguiV85 Ten paprastai stovi asinchroninis variklis su dazniniu reguliavimu. Be jokiu magnetu isvis. Arba siektiek magnetu geresnei savigeneracijai stabdymo- regeneracijos rezimams. Bet jie nera butini. Magnetai paprastai eina elektriniuose dviraciuose ir motocikluose, kur aktualiau svoris ir mazesni variklio gabaritai. DC varikliai eidavo tik labai senuose modeliuose. O dabar variklio apsuku reguliavime valdo daznio keitiklio principas. Magnetai nereikalingi.

Servo varikliai (kiek susidūręs) turi magnetus. Jei neturėtų - turbūt net nebūtų galima vadinti jų servo varikliais: būtų paprasčiausi AC varikliai. O servo varikliai bent jau pramonėje, tai labai paplitę: pradėkim nuo robotų. Žinai pagalvojau, kad ir automobiliuose turėtų būti su magnetais. Kodėl? O kaip išgauti tą gerą sukimo monetą esant labai žemoms apsukoms? Servo variklis nebūtinai DC variklis. Kiek pastebiu, tai servo drive'us kažkaip labiau dabar gamina AC, o ne DC (išėjime). Gal paprastesnė konstrukcija. Tad iš principo, kai AC servo variklis "stovi" hold'e (stabdomas įtampa), ištikrųjų jis osciliuoja labai labai mažu kampu. Vienam įrenginyje esu susidūręs ir su asichroniniais varikliais ir specialiais drive'ais (ne dažnio keitikliais (kaip aiškino atstovas)) jiems valdyti. Buvo gedimas, skambinausi atstovams, tai aiškino, kad jo charakteristikos artimos servo varikliui. Na nepatikėjau, bet nereiškia, kad neklydau Kadangi daugiau su tuo nesusidūriau, nebuvo ir asmeninio poreikio, tai taip ir likau iki galo neišsiaiškinęs kaip ten kas... Nors man tai priminė standartinį variklį, ant kurio primontuotas didžiulis reduktorius ir enkoderis, kuris pajungtas į tą drive'ą, tas drive'as sujungtas su kitu drive'u, anas dar su kitu... Manau, kad ten tiesiog spec paskirties vektorinis dažnio keitiklis galėjo būti. Ten tą video pažiūrėk, truputį parodo visus tuos niuansus variklių (dar pats iki galo nedažiūrėjau)... https://www.teknic.com/products/clearpa ... vo-motors/ Pažiūrėjau daugiau tą puslapį - kad ten tam varikliui vis tiek reikia kontrolerio, nors video sako, kad su integruotu kontroleriu (kažkaip mažokai kontaktų pasirodė). Datasheet neišeina parsisiųsti neprisiregistravus. Šiaip už 400-500 USD (tiksliai nebepamenu) nupirkdavau servo variklį, laidus, servo drive: 0,75kW. Tai ką jie čia gydo šitame video, tai nežinau Įdomumo dėlei dar pažiūrėjau 0,75kW sukimo momentą: max 7.17Nm (trumpalaikis ant 3000rpm), o ilgalaikis - 2,39 (prie 3000rpm). Prie mažesnių apsukų tik didėja, bet neženkliai: arti 0rpm 7,83 ir 2.61. Gaila čia jų to stebuklindo variklio Nm neina pažiūrėt, tingiu registruotis...

"O kaip išgauti tą gerą sukimo monetą esant labai žemoms apsukoms? " Pastatyt reduktorių. Ten gi variklis nors milijoną apsukų gali turėti ir sverti vieną gramą, pastatysi reduktorių ir gali gauti 1 aps./min su neįtikėtina galia.

Prie didelių apsukų tada prarasi sukimo momentą... Ar pas Tesla yra (mechaninė) greičių dėžė? Manau būtų pigiau magnetus nupirkti, nei reduktorių kalną Beje miljonas apsukų... Esu matęs mandrą frezą, berods 10.000 rpm buvo. Kažko daugiau gyvenime tikrai nemačiau

MindauguiV85 Tu siektiek maisai servo pavaras su automobilinem ar pramoninem jegos pavarom. Automobiliui neaktualu tiksli variklio rotoriaus padetis. Tesvarbu kad suktusi, kad valdytusi greiciu diapazonas, kad keistusi sukimosi kryptis, ir kad stabdymo metu generuotu energija atgal. O servo pavarose svarbu stabdymo ir padeties tikslumas (sitam jau magnetai pigiausia) ir leti greiciai (pigiausia sprest reduktoriais). O magnetai tiesiog padaro fiksuotus polius. Automobilyje to nereikia, ten teuztenka apytikres sinchronizacijos greicio valdymui ir tiek. O asinchroninis variklis tiesiog pigesnis uz sinchronini su magnetais, ir duoda visus reikiamus dalykus. Pramone visada rinksis pigiausia varianta. O tu ziuri pagal save - kas galbut tau idomiau, ar moki valdyt pats. As manau net is motociklu ir dviraciu su laiku isstums magnetinius variklius asinchroniniai. Suveiks masines gamybos ekonomika. Magnetini valdyt tiesiog pigesne elektronika. Bet kai prigamins kinieciai daugiau pigiu dazniniu valdikliu - visi ismes tuos magnetinius variklius i metalo lauza Teliks tik servo pavaros, kaip nisa. O jegos pavarose to nereikia - nebent koks nors balansuojantis robotas ar tipo pramoginio sou mocas. Del sukimo momento, jei supranti rusiskai, pvz yra diunovo uzpatentuotas AC variklis, kur turi padidinta pradini sukimo momenta. Ten dvirati toki padares - visus dviracius su magnetiniais varikliais padeda i vieta Bet daznini valdikli rusai nepadaro - is vokieciu uzsisakineja smegeneliu trukumas... o kitaicai neturi nuo ko nukopijuot valdiklio... Tokia patine situacija negalingu jegos pavaru rinkoje. O automobilistam dviraciai neidomu... O mes esam isvis antraruse rinka, visus situs irengimus isbandom kai pasaulyje jau pilna ir jie jau ismetineja ar nuraso, ir tada patenka pas mus i rankas is siukslynu... Tada masiskai jau ivaldom tas technologijas ir mes Lietuvoje

Anksčiau ir sakė, kad kur su mašina nuvažiuosi, arklys geriau. Ir toliau nugabenti galėjo, nei mašina, ir greičiau, ir saugiau. Bet kažkaip arkliai liko tik pramoga. Tas pats laukai ir VDV žmonių valdomų automobilių. VDV išvis nublanks, nes nebeturės ką pasiūlyti - įsibėgėjimas vienareikšmiškai elektromobiliai. Maksimalus greitis va nebent. Kol kas. Saugumo atžvilgiu autopilotas valdys. Aišku, pirmi 220 milijonų kilometrų tai dar nėra patikima statistika, bet tai jau pradžia. Ypač tai, kad autopilotas nuolat tobulinamas ir saugumas gerėja. Apie žmonių vairavimo ypatumus to pasakyti negali. Kas dėl lazerių per stiprią liūtį, taip, tai problema jei veikia vien tik lazeriai, todėl ir veikia kartu su kamera. Aišku, ir tada apsunkintos sąlygos, bet žmonės ir dabar per stiprią liūtį sustoja.

Nors ne, servo (BLDC) gali turėti trampalaikes gana dideles (~x3) perkrovas... Ok laikas miegot jau matau man

Tu MindaugasV85 issiversk kai kada i lietuviu kalba - gal geriau suprasi ka ten raso Yra sepeteliniai DC varikliai ir yra besepeteliniai DC varikliai. Jie is principo niekuo nesiskiria, tik vienam mechanine padeties kontrole, o kitam davikline. Cia yra sinchroniniai varikliai. O indukciniai varikliai is principo irgi yra taspac veikimo principas, tik ten yra ne tik sinchroniniai, bet dar ir asinchroniniai darbo rezimai. Joks DC variklis asinchroniniu rezimu ilgai nepadirbs - sudegs apvijos arba islakstys sipuliais korpusas. Va sitoje vietoje ir yra pagrindinis privalumas. Indukciniai atsparus plaukiojanciam darbo rezimui, nes ten nefiksuoti magnetiniai poliai. Ir tas duoda labai dideli privaluma eksplotacijojose visokiosio perkrovose ir sunkiose salygose. Trumpalaikes perkrovos net ir kokiu 10-20x ribose drasiai gali but. Aisku yra ir sio rezimo minusu (pvz kai letaeiges apsukos), bet viskas sprendziama, ir svarbiausia pigiais budais. ---------- Del to forumo citatos, ten kur lygina parametrus. Tai indukcinis (palyginimui) paimtas iprastas standartinis trifazis, kur nelabai imanoma isgaut daugiau 92-93% NK tiesiog del triju faziu persidengimo ispildymo konstrukciskai (realiai NK ten buna net 70-85% ribose, bet pramonei ar gamybai nereikliems vartotojams tas priimtina). Bet ta variklio NK pakelimo klausima nesunkiai galima isprest arba padidinus faziu skaiciu (pvz idet kokias 27 fazes ), arba (jei nekeist konstrukcijos) valdant ne tik fazines bet ir trapfazines sroves. Keiciasi arba konstrukcija (bet nebrangasta), arba tik apviju pervyniojimas (irgi nebrangsta), na ir programine iranga (kas isvis principe nekainuoja). Abu tobulinimo variantai principe nieko papildomai nekainuoja, o NK gali isspausi is indukcinio variklio 97-98% ribose. Belieka principe tik nuostoliai guoliuose... Taip kad jei tu cia bandai daryt psichologini spaudima, "kad DC besepeteliniai geresnio bendro NK kaip pavaros sistema" - tai suklydai. Tiesiog besepetelinius labiau visi tobulina pagal konkretu poreiki ir nera bendro standarto. O indukciniai visi prisirise prie trifazes unifikuotos sistemos - kai ima lygint parametrus - ima tiesiog pramoniniu trifaziu varikliu bendra lygi. O automobilis juk autonomine sistema - ten sinchronizacija su tinklu nebutina, ir ten ispaudzia is indukcinio tikrai maksimuma (jei nenori bankrutuot pirmaujantys gamintojai ). Ir siaip, rasai kad kazka ten susijes su pramone - nu tai pasidomek pramoniniais dazniu keitikliais ir ju galimybemis - pramoneje jie labai paplite ir koks keitikliu tipas vyrauja. AC ar BLDC varikliams valdyt . Jei nesidomesi AC valdymu - manau gali likt nisinis niekam nereikalingas specialistas profesine prasme