Įdomioji fizika: kas yra stabdymas varikliu ir kaip tai veikia? (Video)

"pavyks nustebinti ir draugus" Tai jo, dabar viskas ko man reikia tai tik atlaisvinti variklio kompresiją, o kaip tai padaryti aš net neįsivaizduoju...

o tai tas stabdymas varikliu nera tiesaiog permetinejimas i mazesne pavara iki kol pilnai sustoji ?

Yra ir dar vienas stabdymo varikliu budas, veikiantis visiskai kitaip nie cia isvardinti. Jo metu pirmiausia buna stabdoma buferiu, paskui radiatoriumi ir galiausiai varikliu

Taip. Video truputi nepilnas, o straipsnis dar ir google transleiteriu verstas, tai rezultate draugus nustebinsit iš blogosios pusės. Visų pirma atleidus gazą betkuris naujesnis VDV ( nuo +/- 1990m) išjungia kuro padavimą į purkštukus, tai vadinama "fuel cut", tas leidžia ekonomiškiau važiuoti mieste ir stabdant varikliu padeda nedeginti kuro ir tuo pačiu stabdyti. Kitas dalykas, prie stabdymo dasideda dar ir variklio trintis, neskaitant visų vakuumų ir pan., nes variklyje pilna visko besisukančio ir ėdančio energija, vandens pompa, tepalo siurblys, stūmoklių ir slydimo guolių trintis, pavarų dėžės trintis, vairo stiprintuvas, kondyškė, generatorius etc. 1. Benzininio atveju, straipsnyje neviskas papasakota, o video, tik pusė istorijos. Pilna istorija tokia, stumoklis leisdamasis žemyn sukuria dalinį vakuumą (dalinį nes laisvai eigai būna truputi atidaryta gazo sklendė), vakuumas stabdo stūmoklį. Po AMT kai stūmoklis kyla aukštyn, vakuumas jau būna gerokai sumažėjęs, dėl tos pačios truputi praviros gazo sklendės, todėl mažesnis vakuumas mažiau traukia stūmoklį aukštyn, o už vidurio jau slėgis bus teigiamas ir tai dasidės prie stabdymo, arba energijos nuostuolių, taigi bendrai gaunasi, kad energija buvo prarasta ant "pumping loses" jei anglų k. lietuviškai paraidžiui netaip tiksliai skamba. Bet jei variklis su dideliu suspaudimo laipsniu (forsuotas), tai "pumping loses" sumažėja. Tas reiškia netaip efektyviai stabdo varikliu nes turi šiek tiek mažesnius nuostuolius. Pumping loses iš atmosferinio benzininio variklio niekur nedingsta beveik niekada, net ir važiuojant normaliai, tol kol gazas nėra nuspaustas bent jau 80-100%. Su pumping loses, neblogai kovojo jau nuo seno japonai honda su v-tec technologija, toyota priuse jau nuo pirmos kartos berods stovi Atkinsono ciklo variklis su pertekliniu darbinių dujų išsiplėtimu, na dabar jau ir audi/vw su fsi varikliais, jei nesumaišiau terminų. 2. Dyzelio atveju beveik niekada nestovi sklendė ant išmetimo, nes dažniausiai stovi turbina ant išmetimo ir turbokompresorius ant įsiurbimo, bet iš dalies supaprastintai imant taip, ten stovi visokių dalykų (turbinų, kietujų dalelių filtrų, mufler'ių) kurie didina pasipriešinimą. Beto dyzelių iš prigimties nekamuoja "pumping loses", tai dyzeliai netaip efektyviai stabdo varikliu, kaip deforsuoti benzininiai. 3. Nesiimu komentuoti, per sudėtinga ir bereikalo komplikuota sitema, turbūt labai retai naudojama varikliuse. Nuo tokių dalyku labai krenta variklio patikimumas.

Na kai kalba pasisuka apie metodus, tai bandai juos visus pritaikyti: 1) atleisti gazą; 2) atleisti gazą; 3) atleisti gazą. Neblogai

as tai netikiu kad ten varikliuose atsiranda vakumai arba slegiai kurie stabdo. As mastau paprasciau- yra trinties jega variklyje ir ji stabdo. Kuo didesni apsukimai tuo trinties jega didesne, tad mazesne pavara stabdyt gaunasi stipriau. Ir dar yra prietaisai , kurie naudoja variklio energija, nepriklausomai ar besisukanciame variklyje dega kuras ar ne- tai generatorius su visais sujungtais elektros prietaisais, vandens pompa, tepalo siurblys,na dar galim pridet turbina. Tad jei nori varikliu stabdyt- susijunk visus elektros prietaisus ir stabdysi geriau. Dar galima pasijungt nusedusi akuma kai prireikia stabdyt

Na čia tavo tikėjimas niekuo dėtas Taip, tie prietaisai irgi sukuria apkrovas, bet... Pvz dyzelis: kaip tu įsivaizduoji kuro uždegimą cilindre? Ats.: kuras uždegamas aukštu slėgiu, t.y. stipriai suspaudus orą - va tau ir netikėjimas. Gi ten nėra jokių uždegimo žvakių, o kad suspaustum orą reikai šiek tiek pastangų Tada jau į suspaustą orą įpurškiamas kuras (dėl to ir reikalingas tas "kvailas" aukšto slėgio siurblys). Žinoma gali bandyti įpurkšti dyzelį į dar nesuspaustą orą ir tik tada spausti, bet bijau, kad nepataikysi į tą momenta... ir variklis pradės suktis atgal, tada pirmyn, tada atgal...

pirma perjungineji maszesnii begi kol sustoji antras budas vazuoji zemiu begu perjungi ausciause pavara 5 ar 6 zurint kokia masina gali buti ir 4 ir staigei atleidi sankaba nespausdamas akceleratoraus.

Nelabai suprantu, tu cia joke'ini? Jei ne, tai rekomenduociau tau skaityt ka nors bandyt. Maziau tikesi ir daugiau zinosi. tai kaip tavo manymu tas kuras/oras patenka i variki ir yra suspaudziamas, jei jokie slegiai ir vakumai nesusidaro? Savaime suprantama, trintis reiksmingai stabdo varikli, bet stabdo ir oro itraukimo/isputimo procesas, ypac kai yra kaip nors restrict'inamas. Automobilio generatoriaus max galia yra 1-2kW vairo stiprintuvo panasiai. Tam, kad pristabdytum 1t sverianti auto nuo 100 iki 50km/h per 1s, reikia, kad kazkas sugebetu sugert vidutiniskai ~300kW tuo metu.

Didziaja dalim sutinku su tavim. Keli mazi pastebejimai: 1. Pats suspaudimas kazkokiu reiksmingu nuostoliu nesudaro, suspaudus ora pries uzdegimo faze, praktiskai visa energija, kuri buvo sunaudota tam suspaudimui (neskaitant kokiu siluminiu nuostoliu atsirandanciu del pacio suspaudimo, kurie jauciu, dyzelio atveju visai matomi butu) atiduodama atgal stumuokliui. Oras tokiu atveju veikia kaip kokia spyruokle. Is esmes, sakyciau, varikli stabdo trintis, aktyvus imtuvai ir srauto restric'tinimas abiejose, karstoj ir saltoj pusese. 2. Sklende ant dyzelinio motoro galima pamatyt merse. Nzn ar visuose. 3. Nesu mates sitos sistemos skirtos stabdymui. Bet tuo principu atrodo veikia sunkvezimiu sistemos, skirtos sumazint kuro sanaudas, kai variklis sukasi laisvom apsukom. Paliekami kokie 2 dirbantys cilindrai, visi kiti tuo metu sukasi be kompresijos.

Ai jo gali būti, kad cilindrų atjungimui, tada taip oras dirba kaip kieta plieno spyruoklė ir nuostuoliai minimalūs.

O tu pabandyk ranka prasukt varikli, kai yra spaudziamas oras (su isuktom zvakem), ir kai nera spaudziamas (su issuktom zvakem). Pamatysi skirtuma. Galesi paskui nustebint kitus tikinciuosius

as sutinku kad dujas suspaust reikia energijos. Taciau besiplesdamos dujos vel ta energija atiduos. Kuo leciau bandysi varikli su zvakemis sukt, tuo daugiau tavo energijos virs siluma, kuri issiklaidys variklio metale. Ir bus labai sunku varikli sukt. Taciau jei variklis suksis greit- didesne dalis suspaustu duju energijos bus grazinama stumokliui leidziantis zemyn, aisku augs trintis del greicio, tai ne taip ir pasijaus tas lengvumas. Na bet vistiek variklio stabdymo metu gausis kad veikia trintis, na dar suspaudziamu duju energija virs siluma ir issiklaidys metale

Energijos tvermės dėsnis: Energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda, tik vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Tad ar automobilį stabdytume stabdžiais ar varikliu rezultatas bus vienas ir tas pats - kinetinė automobilio energija dėl trinties virs šiluma. Tik troleibusai ir elektromobiliai sugeba stabdymo metu kinetinę energiją versti elektros energija ir ją grąžinti į tinklą ar baterijas.

jei neklystu BMW 4.4 variklyje mazom apsukom dirba 4 cilindrai is 8. kas nesuprato kaip veikia stabdymas varikliu patarciau issiaiskinti kaip veikia pats variklis kai paduodi kura ir kai jo nebepaduodi, neisivaizduoju kur ten vakumai susidaro ir jie ten negali susidaryti, gali susidaryti tik oro padavimo sistemoje. atleidus gaza ar ne viskas dirbs taipat isskyrus kuro ir oro padavima priklausomai nuo to koks kuras t.y. dyzelis ar bendzinas, visi voztuvai ir kita veiks taipat, cilindruose vakumas niekada nesusidarys tik spaudimas ir gryzimas i tapati atmosferini slegi, jusu isivaizduojamas vakumas turetu atsirasti leidziantis stumuokliams bet neatsiras nes priestai ten bus padidintas spaudimas kylant stumuokliui betkokiu atveju, su kuro padavimu kurkas didesnis kuris ir isjudina tuos arklius po kapotu ( bet nepajudina asilo po skalpu )

kiek teko susidurt su benzininiu lengvuju masinu varikliais tai alkuninis velenas su voztuvais sujungtas kietai grandine arba dantytu paskirstymo dirzeliu, tad ar tu su kuru vaziuosi ar be kuro- voztuvai dirba savo rezimu ir jie negali improvizuot kada jiems atsidaryt ir kada uzsidaryt. Beto daugumos varikliu suspaudimas cilindre toks, kad jei voztuvas atsidarytu esant stumokliui auksciausiame taske susilankstytu voztuvai nes i juos atsitrenktu stumoklis. Tad variklis visada veikia vienodai ar su kuru ar be. Na gal yra kokiu eksperimentiniu varikliu , kur voztuvai atidaromi kitokiu budu, tai tada aisku juos galima atidarinet, kada nori, tada galima prigalvot kad atsirastu slegiai ir vakuumai ten kur ju nebuna. Beto kas yra vakuumas? tai teoriskai maksimum minus 1 atmosfera. O suspaudimas varikly? na sakykim apie 8-15 atmosferu. Tad ner prasmes kreipt demesi i vakuuma, kuris virs 10-20 kartu mazesnis uz suspaudima ir aiskint kaip jis kokybiskai stabdo

Jei nesuprasit kas yra "pumping lose", (paaiškinau kaip galėjau paprasčiau, mano poste su diagramom) tada nesuprasit, kas norėta pasakyti straipsnio video apie #1 stabdymą varikliu. Jūsu supratime apie benzininius VDV yra viena esminė klaida, atleidus gazo sklendę, dar stovi laisvos eigos vožtuvas kuris praleidžia mažą dalį oro, o ir pati sklendė neužsisandarina aklinai, kartais joje net sąmonigai paragręžta maža skylutė. Parašysiu kokį trečią kartą, leidžiantis stumokliui žemyn įsiurbimo takte oras yra vistiek pasiurbiamas per tas gazo sklendę, taigi nuostuoliai automatiškai jau užprogramuoti. Anlogija panaši kaip kad eitum per sausą birų smėlį. Taip ir stumoklis gaunasi taip, lyg dirbtu klampioj aplinkoj, čia tik analogija jei ką. Jei įsiurbimas būtu uždaromas 100% sandariai tada taip, dirbtu kaip spyruoklė, nuostuoliai beveik nesusidarytu dėl slėgių, kaip jūs įsivaizduojat taip ir būtu. Tada būtu galima sutaupyti kuro dar labiau, kai važiuoji atleidės gazą su pavara, kai reikia tik truputi pristabdyti.