Turbūt plačiausia ir chaotiškiausia Vilniaus žiedinė sankryža: nepažeisti KET praktiškai neįmanoma (3)
Bene daugiausia sumaišties sostinėje kelianti vieta – žiedinė Vilniaus geležinkelio stoties sankryža – ir šiemet liks nepertvarkyta. Sostinės valdžia, žadėjusi iki metų pabaigos pagaliau sutvarkyti šią sankryžą, teisinasi sulaukusi pastabų, todėl esą reikia atlikti perprojektavimo darbus. Kada nueiti iš traukinio į autobuso stotelę nebebus pavojinga?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plati, intensyvi ir chaotiška – taip galėtume apibūdinti žiedinę Vilniaus sankryžą prie geležinkelio ir autobusų stoties. Pėsčiųjų srautai čia dideli, nuolat atvyksta ir išvyksta viešasis miesto transportas, tad, norint tvarkingai pervažiuoti šią vietą, reikia ypač atidžiai stebėti kitus eismo dalyvius. Tiesa, dažnai vairuotojai būna tiesiog priversti pažeisti kelių eismo taisykles (KET).
Patekę į šią sankryžą vairuotojai ir pėstieji turėtų neprarasti budrumo ir nepamiršti KET. Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Sigitas Kūjalis teigia, kad, šioje sankryžoje yra ilgos perėjos, ir vairuotojams sunku laikytis taisyklių.
„Taisyklėse pasakyta, kad reikia duoti kelią įžengusiems į važiuojamąją dalį. Mes matome, kokios ilgos yra pėsčiųjų perėjos, ir, kai į perėją įžengią pėsčiasis, jei visi vairuotojai praleistų taip, kaip reikalauja taisyklės, visi vairuotojai tiesiog stovėtų“, – tikina pareigūnas.
Dar viena eismo įvykių ir bendros sumaišties priežastis – kelio ženklų trūkumas. Nepaženklintos ir eismo juostos. Ekspertai sako, kad dėl to ir susidaro situacijos, kai iš žiedinės sankryžos vairuotojai mėgina išvažiuoti, manevruodami iš trijų ar net daugiau skirtingų eilių.
Savivaldybė: atėjo žiema, nežinia, ar spėsime
Vilniaus miesto savivaldybė teigė dar šiemet tvarkysianti vieną problemiškiausių miesto sankryžų, tačiau darbai nepajudėjo iš vietos.
„Šiemet, manau, suženklinsime eismo juostas ir papildomai įrengsime saugumo saleles, kad pėstieji, nuėję tam tikrą kelią nuo vadinamosios centrinės salos, galėtų sustoti ir įsitikinti, kokia eismo situacija, ir baigtų pereiti aikštę. Šiemet ketiname gerinti eismo saugumą pėstiesiems“, – šių metų kovą žadėjo Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Buvo tikimasi, kad saugumo salelės ir eismo juostų ženklinimas padės sutvarkyti chaotišką stoties eismą. Vairuotojams bus paprasčiau susiorientuoti ir judėti taisyklingu ratu, o pėstiesiems nereikės baikščiai stoviniuoti viduryje važiuojamosios dalies. Kodėl darbai iki šiol neatlikti?
T. Kamaitis teigė, jog yra parengta eismo organizavimo pakeitimo schema minėtoje sankryžoje ir darbai esą jau turėjo prasidėti, tačiau iš specialistų buvo gauta papildomų pastabų, todėl reikia atlikti perprojektavimo darbus.
„Dabar atėjo žiema, todėl nežinau, ar spėsime ir ar neteks ženklinimo darbų nukelti esant geresnėms oro sąlygoms, kone iki pavasario. Dabar atliekame projekto schemos korektūrą, ir reikia papildomai atlikti eismo saugumo auditą“, – laukiančius darbus pristatė savivaldybės atstovas.
Kokius darbus ketinama atlikti ir kaip pasikeis eismas Vilniaus geležinkelio stoties sankryžoje?
„Jūs žinote, kokia ten yra situacija: didelis asfalto plotas ir ilgos perėjos. Mūsų tikslas – eismo organizavimą suplanuoti taip, kad pėstiesiems reikėtų pereiti ne daugiau kaip 2-3 eismo juostas. Ketinama susiaurinti dabartinę važiuojamąją dalį, o visa kita suženklinti automobilių stovėjimo vietoms. Taip pat įrengti saugumo saleles pėstiesiems. Ties išvažiavimais iš žiedo. Tokiu principu pasiektume rezultatą, kad pėstiesiems būtų saugu pereiti gatvę, o eismas vyktų 2 suženklintomis juostomis.
Dviejų juostų pakanka, didinti jų skaičių šiame žiede nėra tikslo. Visomis kryptimis yra viešojo transporto sustojimai – jie išliktų kaip papildomos dalys“, – komentavo T. Kamaitis. Valdininko pasiteiravus, ar būtų įmanoma įrengti požemines pėsčiųjų perėjas, kaip yra kituose miestuose prie žiedų, šis atsakė: „Dabartinis uždavinys – padaryti pigiausiomis ir einamiausiomis priemonėmis.“
Pasak T. Kamaičio, šiame probleminiame žiede niekada ir nebuvo eismo juostų. „Čia eismas nėra labai intensyvus. Automobiliai ir viešasis transportas sukasi žiedu, vienas kitą praleidžia. Autobusų ir geležinkelio stotis yra kaip galinis atraminis taškas, į kurį atvažiuojama ir išvažiuojama. Tai nėra panašu į Olandų ar Žirmūnų žiedus, kur važiuoja daugybė transporto“, – aiškino Eismo organizavimo skyriaus vedėjas.
Kaip taisyklingai važiuoti šiuo žiedu
Kad atsidūrę stoties sankryžoje žinotume, kokiomis taisyklėmis turime vadovautis, specialistai primena, kaip važiuoti žiedine sankryža, kuri nepažymėta jokiais kelio ženklais.
Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis tikina, kad nepažeidžiant KET pravažiuoti šios sankryžos kartais tiesiog neįmanoma. „Šiame žiede nėra ženklinimo, ir daugelis vairuotojų pasimeta. Kai yra ant asfalto nupieštas ženklinimas, vairuotojas važiuoja kaip bėgiais ir turi tam tikrus orientyrus. Čia to nėra, todėl kyla problemų. Vairuotojai tiesiog nežino, kaip išvažiuoti. Pagal KET nuostatas, tokiame žiede iš jo išvažiuoti galime tik iš dešinės kraštinės eismo juostos. Ten dažniausiai yra stotelės, todėl vėlgi neaišku, kaip elgtis.
Tuose žieduose, kuriuose nėra ženklų arba ženklinimą nurodančių eismo juostų, mes visomis eismo juostomis galime važiuoti ratu, o išvažiuoti iš žiedo galime tik iš anksto persirikiavę į dešinę. Bet koks kitas išvažiavimas iš vidurinės ar juo labiau iš kairės eismo juostos yra negalimas“, – aiškino K. Povilaitis.
Kai tokių taisyklių nesilaikoma, per įvairius susidūrimus ir nelaimingus atsitikimus dažniausiai čia nukenčia pėstieji. Tačiau didelė rizika kyla ir viešojo transporto keleiviams.
„Dėl tokio chaotiško eismo maršrutiniam transportui tenka staigiai stabdyti, o keleiviai susižeidžia“, – sako Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Sigitas Kūjalis.
