Kaip kintamų vožtuvų technologija iš esmės pakeičia vidaus variklius: mažėja svoris ir žvėriškai išauga galingumas (Video)

Pagaliau Koenigsegg pagaliau

O tai visuose belarus, bei sovietiniuose traktoriuose ne toks pat principas? Ten taippat nėra velenėlio, paskirstymo diržo ?

Ir toks vožtuvų valdymas dar gan plačiai paplitęs Amerikoje.

Hemi tipo varikliai neturi veleneliu, bet ten voztuvus kiloja alkuninis velenas per "stangas". O cia voztuvai valdomi visai nepklausomai.

Siaip jau gal pradziai pasixiurekit kaip tie jumzo ar amerikonu varikliai padaryti. Mazvaikiai su pienu ant lupu.

Tokia sistema kai vožtuvų fazės keitaliojamos ir visada yra optimaliausiam lygyje, kartais leidžia variklio darbo rėžimą pakeisti iš OTTO į (simuliuojamą) Atkinsono ciklą, pilnai arba dalinai. Kai atleidi gazą ir važiuoji ramiai greitkeliu, ar šiaip mieste tolygiai veiktu, kaip pseudo Atkinsono ciklo variklis, jis turi gerokai didesnį išsiplėtimo tūrį išsiplėtimo takte, nei įsiurbimo takte. Tokiam benzininiam varikliui neriekia gazo sklendės, nes tą darbą padarytu vožtuvų fazių aktyvus keitaliojimas. O kai nėra gazo sklendės, nėra ir pumping losses (ang. k.), panašiai kaip ir dyzelio atveju. gazo sklendė yra blogis (evil). Tokius pseudo Atkinsono ciklo variklius (bet su velenais) deda į toyota prius ir gauna didesnį NK nei su įprastu dyzeliu. http://www.cycleworld.com/2015/10/12/as ... on-engines https://en.wikipedia.org/wiki/Atkinson_cycle O kai reikia galios tada aukojamas ekonomiškumas ir variklis pereitu į OTTO ciklą, t.y. įprastą VDV darbo rėžimą. https://en.wikipedia.org/wiki/Otto_cycle Kai apkrovos vidutinės pvz bėgėjantis ne max kiek eina, bet komfortiškai, variklis dirbtu tarpiniam rėžime tarp OTTO Atkinsono ciklo. Kadangi neturėtu gazo sklendės, tai toks benzininis variklis palei NK laisvai prilygtu dyzeliui, o gal net lenktu. Visam šitam geram reikalui su laisvai kintamom fazėm dar trūksta kintamo tūrio degimo kameros, SAAB buvo sukūrę tokį turbininį benzininį variklį su kintama degimo kamera, tas variklis turėjo didelę galia su didele degimo kamera, o kai gazas atleistas degimo kamera sumažėdavo ir padidėdavo gerokai ekonomija. Ten kilnojosi ant hidraulinių stūmoklių visas blokas alkūninio veleno su visais cilindrais atžvilgiu. Va dar tokią sistemą pritaikius, tai išvis būtu fantastika. Gaila kad, tiek ištobulinus VDV teks jį pamiršti atėjus elektromobilių erai.

Niekur tie VDV nedings. Elektros generatorius suks. Skraidymo aparatuose irgi manau dar ilgai naudos. Aisku rinka kazkiek susitrauks. Cia gana beprasmiskas tobulinimas, nes tobulina parametru keitima - o tam nelabai yra poreikio. Elektros varikliai ta daro zymiai tobuliau su zenkliai geresniu NK. Net hidrauliniai varikliai ta daro geriau. Turetu tobulint VDV ekonomiskuma - ko tikrai dar reikes ilga laika. Tiesiog kinieciu pinigus meto neperspektyviom sritim. Uz savus tai kazko svedai tokiu sistemu nekuria

Gi sakė jog pakankamai brangu jiems šiuo metu ir tik kinai apsiėmė. O pats Koenigsegg šią sistemą jau kelis metus kūrė ir testavo įdiegę į paprastą Saab nuo ~2010m. Jie gamina superautomobilius, o ne kasdienes eko klasės auto tad ieškojo partnerių kas sutiktų įdiegti sistemą į savo automobilius ir džiaugiuosi jog rado. Visgi sugebėjo dar labiau padidinti galią ir tuo pačiu ekonomiškumą. Čia ir yra VDV ateitis, nes ir mažina emisija ir kuro sunaudojima ir norint pasiekti tokią pačią galią galima gaminti mažesnį variklį atsisakant kaip pvz vieno cilindro aplamai. Senasis video apie Saab su freevalve https://www.youtube.com/watch?v=Bch5B23_pu0

O kas tau cia ispudingo? Mechanine voztuvo valdymo sistema pakeite elektronine+pniaumatine, bet paliko visa kita... Kai yra pvz kuro celes, kur efektyvumas netoli 100%... Kuro celes irgi yra vidaus degimo variklio atmaina - tik labiau zenkliai patobulinta... Tau gal garsas voztuvu stuksenimo patinka, ar kas? Kad taip zaviesi Ides kitaicai kuro cele ir garsiakalbi su voztuvu stuksenimo irasu - i tau prastums uz VDV su "free voztuvais"

Ta prasme tu nori pasakyt kad tai jokios naudos neatneša... aš matau jog atneša. O apie kuro celes gali plačiau ir tik lieka klausimas ar jos nera kosmiškai brangios kad diegti į įprastus kasdienius automobilius. Kolkas žinau tik apie vandenilio kuro celes kurias na tiesiog nėra galimybės naudoti įprastinėse kasdienėse auto, nes reikiamu metalu joms gaminti nėra šikama pakampiais.

Stipa, peza jis tiesiog, jei vdv ir fuel cells jam, principe, panasios technologijos, tai pats postas tik buzzwordu kratinys ir tiek

VDV - vidaus degimo variklis. Kas reiskia - kazkas dega (kazkieno oksidacijos procesas) - ir tas kazkas vyksta uzdaroje aplinkoje (viduje variklio). Siuo atveju dega paduodamas kuras, pvz dujos (tame tarpe ir vandenilis), benzas, dyzelis ar dar kazkas. O kuro cele - vyksta lygiai taspac - oksidacijos procesas ir tas vyksta kuro celes viduje. Abiem atvejais yra padavimas - kuras (vandenilis) ir deguonis (oksidacijai) - ir yra suregavusiu produktu pasalinimas - ismetimo sistema VDV atveju, ir vanduo - kuro celes atveju. Skirtumas tik tame, kad iprastas VDV neefektyvus - isgauna gal tik iki 40% naudingos energijos (siuo atveju mechaninio sukimo), o kuro celej - procesas vyksta netoli 100% efektyvumo - tik kad gaunam naudinga energija elektros pavidale. Jei kabinesites - kad variklyje turi butinai energija suktis ratu asyje mechaniniam pavidale - tai tada sakykim prie kuro celes prikabinam elektrini varikli ir bus jum ta beisukanti ratu asis isejime. Elektros varikliai irgi technologija artejanti prie 100% naudingumo. Taip kad VDV tobulint tik mechanines iseigos laipsni - beprasmiska veikla... Nes yra efektyvesniu sprendimu. Dar is VDV yra perspektyva daryt kazkokia sildymo sistema - kai imama ir mechanine energija, ir kartu siluma. Bet irgi tik atvejais - jei tai bendroje sumoje (energija+siluma variklio isejime) artetu prie 100% NK.

Neišsigalvokim savo terminų apibrėžimų.