Lietuviai dažnai nė nesupranta, kam iš tikro skirta greitėjimo ir lėtėjimo juosta: kaip iš tikro jose reikėtų elgtis (Video) (11)
Vairuotojo kasdienybėje greitėjimo ir lėtėjimo juostos yra neišvengiamos, tad dažnai net nesusimąstome, kuo ši kelio atkarpa yra ypatinga. Čia svarbiausia dairymasis, tinkamas greitis bei geras turimos kelio atkarpos išnaudojimas. Dar svarbiau – netrukdyti kitiems eismo dalyviams, rašoma pranešime spaudai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai važiuodami greitėjimo juosta bandote įsilieti į eismo srautą, visada praleiskite keliu jau važiuojančias transporto priemones. Jei reikia, išnaudokite visą greitėjimo juostos atkarpą – tolygiai didinkite greitį tam, kad išvažiuojant iš jos jau būtų pasiektas eismo srauto greitis.
„Įsiliejant į transporto srautą svarbu netrukdyti kitiems vairuotojams ir tai daryti tik tuomet, kai pasieksite srautą atitinkantį greitį. Kitu atveju jūs tapsite kliūtimi, dėl kurios kiti vairuotojai bus priversti stabdyti. Deja, praktikoje dažnai pasitaiko, jog vairuotojai į srautą įsilieja nepasiekę reikiamo greičio. Neretai net nesuvokia, kad tokiu būdu trukdo kitiems“, – teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Kartais nutinka taip, kad greitėjimo juostos ilgio nepakanka vairuotojui pasiekti reikalingą greitį. Taip gali nutikti dėl jos gale esančios kliūties arba dėl pernelyg intensyvaus eismo. Tokiu atveju į kelią reikia įvažiuoti mažesniu greičiu nei juda visas transporto srautas arba sustoti greitėjimo juostos pabaigoje ir palaukti tinkamo įvažiavimo momento. Tuomet stengtis kiek galima greičiau pasiekti greitį, kuriuo juda kiti vairuotojai.
„Įsiliejant į jau vykstantį eismą, reikia laikytis principo – netrukdyti ir laiku pranešti apie savo veiksmus. Netinkamai numatyti veiksmai gali sunervinti kitus vairuotojus, ypač jei jie mano, kad netinkamas mūsų manevras yra tyčinis, t. y. kiti vairuotojai pyksta, galvodami, kad mes įsiliedami į eismą norime būti gudresni už juos. Paprasčiau tariant, siekdami greičiau nuvažiuoti į paskirties vietą, „užlendame“ sraute. Supykdyti vairuotojai gali pasielgti ne pagal Kelių eismo taisykles“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.
Kalbant apie lėtėjimo juostą, svarbu žinoti, kad į ją reikia įvažiuoti tokiu greičiu, kokiu buvo važiuojama tiesiu keliu. Posūkį reikia pradėti rodyti laiku, kai iki lėtėjimo juostos lieka dar apie 300 metrų. O jį išjungti galima maždaug toje vietoje, kur lėtėjimo juosta atskirta ištisine linija nuo tiesaus kelio.
Taip pat egzistuoja lėtėjimo ir greitėjimo juostų, kurios eina kartu. Tai iš esmės viena juosta, kuria naudojasi tiek norintys įvažiuoti į kelią, tiek iš jo išvažiuoti. Čia reikalingas papildomas vairuotojo dėmesingumas.
„Tais atvejais, kai greitėjimo ir lėtėjimo juosta yra bendra, tinkamo manevro pasirinkimas priklausys nuo esančios situacijos eisme. Pavyzdžiui, transporto priemonių padėtis kelyje „padiktuos“ greičio pasirinkimą. Taip pat daug kas priklausys nuo to, kas turi pirmumo teisę: ar tas, kuris nori įsilieti į srautą, ar tas, kuris nori įvažiuoti į lėtėjimo juostą. Tiek pirmu, tiek antru atveju vairuotojui svarbiausias turi būti saugumas“, – teigia S. Šuminas.