Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja? Eismo kryptį nulėmė istorinės aplinkybės ()
Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Aišku, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu. Bet ar kada susimąstėte, kodėl mes važinėjame dešiniąja kelio puse? O kodėl Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje ir ne vienoje kitoje šalyje važinėjama kairiąja puse? Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Kaip visada, atsakymą rasime istorijoje.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Iš tikrųjų, šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikę kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės – iš kardą laikančios rankos pusės.
Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėse rankose, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį. Visgi, Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai.
Prancūzai buvo linkę važinėti dešiniąja kelio puse. Kodėl? Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles – dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešiniąja kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Visgi, buvo ir kitų priežasčių.
Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose – taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje. Visgi, JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešinia, dominuojančią, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi, įsitvirtino eismas dešiniąja kelio puse.
Didžioji pasaulio dalis važinėja dešiniąja kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis – norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse.