Elektromobilių varžybos atskleidė keletą įdomių dalykų: ką nutyli reklama apie „Nissan LEAF“ ir fantastiškas Lietuvos progresas ()
Pirmą gegužės penktadienį tradiciškai vyko elektromobilių varžybos „Įsikrauk su „Energijos tiekimu“: Vilnius–Palanga“. Nuo 2015 m. organizuojamas renginys kasmet sulaukia kelių dešimčių entuziastų, kurie, naudodamiesi tik viešąja infrastruktūra, siekia kuo greičiau nuvažiuoti iš Lietuvos sostinės į Lietuvos vasaros sostinę vairuodami elektra varomą transporto priemonę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turbūt žinote, jog „Tesla“ automobiliams tokį atstumą įveikti nėra problema net nesustojus, tačiau varžybose dalyvauja tik elektromobiliai, turintys oficialias atstovybes Lietuvoje. Naujo „Tesla“ Lietuvoje neįsigysi, tad jiems varžybos dar užvertos.
Bet tema ne apie „Tesla“, o apie kitus elektromobilius bei jiems skirtą infrastruktūrą Lietuvoje. Elektromobilių varžybos atskleidė keletą įdomių dalykų.
Ankstesnių varžybų metu rekordai buvo gerinami labai sparčiai. 2015 m. rezultatas – 5 val. 27 min., 2016 m. – 4 val. 49 min., o 2017 m. – 4 val. 5 min. Tačiau 2018 m., nors buvo gausu trečdaliu nei kitų dalyvių didesnę bateriją turinčių naujųjų „Nissan LEAF“, o greitųjų įkrovimo stotelių infrastruktūra varžybų metu išplito nuo 2 iki 6 vien dešinėje kelio pusėje, geriausias pasiekimas šiemet – 4 val. 11 min. 5 minučių baudą nugalėtojai Marius Slaboševičius su Nerijumi Dagiliu („Nissan LEAF“) užsidirbo už nedidelį greičio viršijimą varžybų metu, o tai griežtai draudžiama, tad realus jų laikas 4 val. 6 min.
Ir tai vis tiek daugiau nei pernai. Juk 2017 m. nugalėjęs „Hyundai Ioniq“ turi tik 30 kWh talpos bateriją ir teorinis juo nuvažiuojamas atstumas nesiekia nei 300 km, tuo tarpu naujojo „Nissan LEAF“ baterija – 40 kWh, o teorinis atstumas yra apie 400 km. Kodėl?
LEAF yra geresnis mieste, o „Ioniq“ – užmiestyje. Dėl geresnio baterijos vėdinimo, mažesnio oro pasipriešinimo korėjietiškas elektromobilis vartoja mažiau kWh/100 km, o sustojus greitojo įkrovimo stotelėje, naujus elektronus jis gali priimti maksimaliu arba jam artimu tempu. Tuo tarpu LEAF baterija sparčiai sušyla ir užmiestyje, dažniau naudojant greitąjį įkrovimą, įsijungia krovimo greičio saugiklis, neleidžiantis elektronų priimti dideliu greičiu. Ir tada LEAF baterijos pildymas trunka ne pusvalandį, kaip turėtų būti, o valandą ar dar daugiau. Daugiau apie tai galima rasti #rapidgate žymą įvedus į bet kurį socialinį tinklą ar „Google“ paiešką – naujųjų elektromobilių savininkai nelabai patenkinti tuo, jog šis yra nelabai praktiškas ilgose kelionėse.
Tai – prastoji išvada matant elektromobilių varžybų rezultatus. Geroji yra pokytis infrastruktūroje, kuris akivaizdus.
Pirmais metais nugalėjęs „Kia Soul EV“ užtruko 5 val. 27 min., o 2018 m. startavęs toks pat automobilis – 4 val. 35 min. Toks rezultato pokytis tapo įmanomas tik dėl tankiai išdėstytų įkrovimo stotelių – vairuotojui nebereikia važiuoti lėčiau už sunkvežimius, norint pasiekti kitą stotelę. Tad net ir prieš 4-5 metus pagaminti elektromobiliai Lietuvoje gali būti praktiški – juk kelionė ir dyzeliniu automobiliu iš Vilniaus į Palangą trunka daugiau nei 4 valandas, jeigu stojate pildyti degalų ar nusipirkti kavos. O kelių metų senumo elektromobiliai jau nesmarkiai brangesni už kitas panašaus amžiaus ir dydžio transporto priemones – pavyzdžiui, portale Autogidas.lt yra ne vienas tokio amžiaus „Fiat 500“, „Ford Focus EV“ ar „Nissan LEAF“, parduodamas už 10-15 tūkst. Eur.
