Genialus inžinerinis sprendimas, kaip taupyti pinigus - senieji „Volkswagen Vabalai“ turėjo niekur kitus nematytą langų apiplovimo sistemą, tiesiogiai prijungtą prie atsarginio rato: štai kaip tai veikė ir kodėl taip sugalvojo (1)
„Volkswagen Käfer“, geriau žinomas „Vabalo“ vardu, yra visuotinai labai mėgstamas automobilis. Tačiau tiesa yra ta, kad jis visada buvo kuriamas taip, kad būtų kiek įmanoma pigesnis. Tai reiškia, kad net paprasta vandens pompa langų plovimo skysčiui tuomet buvo per brangi. Bet kuo ją pakeisti? „Volkswagen“ turėjo unikalų sprendimą - langus plauna atsarginis ratas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Volkswagen Käfer“ iš tiesų yra neeilinis pigių sprendimų rinkinys. Pavyzdžiui, jūsų dabartiniame automobilyje yra dvi lemputės, nurodančios, kad įjungtas vienas ar kitas posūkių signalas. „Volkswagen Käfer“ šią funkciją atliko viena lemputė. Net ir degalų lygio rodyklės šis automobilis neturėjo . Todėl nieko keisto, kad paprasta mažytė pompa langų plovikliui tuomet pasirodė per brangi.
Pirmieji „Volkswagen“ automobiliai šią funkciją patikėdavo vairuotojo raumenims. Pastebėjęs, kad stiklas jau yra labai nešvarus, vairuotojas turėjo pasinaudoti rankine pompa. Ji veikė neblogai, tačiau su laiku tapo aišku, kad versti vairuotojus pumpuoti skystį nėra pakankamai geras sprendimas. Bet ir pompos slėgiui sistemoje palaikyti „Volkswagen“ nenorėjo, kad tik automobilis nepabrangtų. Tačiau tuomet buvo rastas sprendimas – tereikėjo pažvelgti po priekyje esančiu bagažinės dangčiu.
Čia slėpėsi atsarginis ratas. O jūs žinote, kuo atsarginis ratas pripildytas? Būtent – suspaustu oru, kuris gali palaikyti slėgį langų apiplovimo sistemoje!
Ši sistema veikė labai paprastai. Langų ploviklio talpa buvo šalia atsarginio rato ar, vėliau, jo viduryje. Iš jos buvo išvestos dvi žarnos – viena buvo prijungiama prie padangos, o antra keliavo iki purkštuko prie priekinio stiklo. Taigi, slėgis padangoje buvo naudojamas palaikyti spaudimui langų apiplovimo sistemoje. Tai buvo genialus sprendimas – juk atsarginis ratas yra labai retai naudojamas, tai kodėl jam nesuteikus antros funkcijos?
Šis sprendimas nepalikdavo vairuotojų su nepripūstų atsarginiu ratu. Jį reikėdavo pripildyti iki 3 barų slėgio, tačiau norint padangą panaudoti tikrajai jos funkcijai, slėgis joje turėjo būti maždaug 1,8 barų. Taigi, tam, kad langų apiplovimo sistema veiktų kaip numatyta, padangas reikėjo pripūsti šiek tiek daugiau. Vožtuvas neleisdavo joms ištuštėti žemiau 1,8 barų ribos, todėl pagrindinė funkcija nenukentėdavo.
Aišku, ši sistema turėjo trūkumų. Visų pirma, jei prireikdavo atsarginio rato, automobilis likdavo be langų apiplovimo. Antra, jei vožtuvas sugesdavo, padanga būdavo visiškai ištuštinama. Galiausiai, slėgiui padangoje žemėjant silpnėdavo ir langų ploviklio srovė. Tai pastebėjus padangą reikėdavo papildyti – tokių problemų išvengiama, kuomet naudojama įprasta pompa.
Kita vertus, ši sistema buvo išties žavi savo paprastumu. Tokia pigumo inžinerija reikalavo išradingumo – lengva pagaminti automobilį, kuomet biudžetas nėra toks ribotas.