Surandate keturias viena į kitą pasuktas tuščias vietas ir įsitaisote, tačiau jau po akimirkos išgirstate draugo prašymą - „gal pasikeiskim“. Jis negali pakęsti sėdėjimo nugara į važiavimo kryptį, bet toks jis tikrai ne vienintelis - to nekenčia daugybė žmonių, tačiau kodėl?

Tai girdime nuolat. Kai bandome užleisti savo vietą vyresniam žmogui ir jis atsisako, nes jūsų vieta jam netinka, kai keliaujame su draugais, kai kas nors desperatiškai prašo nepažįstamųjų pasikeisti vietomis. Ir daugybė žmonių su tuo sutinka - daug kam sėdėjimas nugara į judėjimo kryptį nesukelia jokio diskomforto. Tačiau tarp mūsų visada yra žmogus, kuris apie tai net negalvoja - šios sėdynės jam net neegzistuoja.

Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma, žmogaus kūnas jau taip sukurtas, kad mums patogiau sėdėti veidu į važiavimo kryptį. Mūsų kūnai yra pratę prie jėgų, kurios juos veikia, kai judame pirmyn. Mums net eiti atbulomis yra gana sudėtinga. Kai kuriems žmonėms taip nepatogu sėdėti priešingai, kad juos gali ir supykinti.

Tuomet yra ir paprasto patogumo klausimas. Autobusai ir traukiniai bėgėjasi pakankamai sparčiai, tačiau tai vis tiek šiek tiek užtrunka. Kai sėdite važiavimo kryptimi, inercija jus lengvai spaudžia prie sėdynės atlošo. Kai sėdite veidu pasisukęs į transporto priemonės galą, esate stumiamas iš sėdynės ir tenka laikytis kojomis. Stabdant viskas vyksta atvirkščiai, tačiau stabdymas trunka trumpiau ir dažnai yra švelnesnis.

Galiausiai, nereikėtų nuvertinti ir psichologinių priežasčių. Sėdėdami veidu į važiavimo kryptį per langą galime matyti tai, kas artėja prie mūsų. Tai mūsų smegenims yra įprasta. Kartu į pamatytą įdomesnį vaizdą galima žiūrėti ilgiau - tolstančio jo galime ir nepastebėti.

Tuo tarpu kitiems žmonėms tai jokio diskomforto nesuteikia, nes jie prie to yra pripratę ir keliaudami mintis nukreipia kitur. Jie turi gerą pusiausvyros jausmą ir per daug nesidomi, kas vyksta už lango.

Komentarai (2)