Elektroninės automobilių saugumo sistemos yra nuostabūs išradimai. Jos gali užkirsti kelią autoįvykiui ir taip apsaugoti jus ir jūsų turtą nuo galimos žalos. Tačiau kartais atrodo, kad kai kurie automobiliai per daug kišasi į vairuotojo darbą. Tik pažvelkite, ką daro „Volvo XC40“.

„Volvo XC40“ yra labai stilingas mažas miesto visureigis. „Mažas miesto visureigis“, žinoma, yra tik labai jau skambus būdas paaukštintam hečbekui pavadinti, tačiau XC40 gali būti varomas visais ratais ir yra pakankamai praktiškas. Jis atrodo jaunatviškai, o interjero dizainas yra malonus akiai ir odai. Tačiau „Volvo“ turi saugiausios markės reputaciją, kurią nori išsaugoti, todėl XC40 turi visą eilę saugumo sistemų.

Kai kurios iš jų yra išties naudingos. Automobilis pats sustos, jei pamanys, kad mieste ketinate į ką nors atsitrenkti. Kompiuteris taip pat stengsis išlaikyti automobilio stabilumą, jei per daug entuziastingai važiuosite posūkiu. Automobilis taip pat jums neleis niekur pajudėti, jei neprisisegsite saugos diržo. Pala, ką?

„Volvo XC40“ turi elektroninį stovėjimo stabdį - tai yra pakankamai standartinis naujų automobilių bruožas. Elektroninis stabdis gali būti ir visiškai automatinis. Tai yra, kuomet sustoję pavarų perjungimo svirtimi pasirenkate stovėjimo padėtį, stovėjimo stabdis įsijungia pats, o pajudėjus iš vietos jis pats išsijungia. Tai yra išties puiki sistema, kuri leidžia nesirūpinti šiuo vairavimo aspektu. Tačiau jei bandysite pajudėti iš vietos neužsisegę saugos diržo, XC40 stovėjimo stabdžio nepaleis. Todėl turėsite pasiduoti ir prisisegti arba stabdį bandyti išjungti patys, kad išgirstumėte visą eilę perspėjimo signalų. Arba tiesiog važiuoti tempdami blokuotus galinius ratus (tai nepatartina ir atrodysite kaip užpakalį į kilimą trinantis šuo).

Manote, kad tai erzina? O kaip „Pilot Assist“ pusiau autonominė sistema, turinti išlaikyti automobilį jo juostoje. Atrodo, tai irgi turėtų būti gera technologija, padedanti išsiblaškiusiems vairuotojams neišklysti iš kelio. Tačiau XC40 bandę žurnalistai teigia, kad ši sistema nori darbuotis nuolat, net kai vairuotojas yra budrus ir tinkamai valdo automobilį. Keistenybių yra ir daugiau - jei važiuodami greitkelio greičiu pervažiuosite kokį kelio nelygumą, pajusite kaip staiga įsitempia saugos diržas - taip automobilis pasiruošia galimai avarijai. Žinote, dėl viso pikto. Galiausiai, „Volvo“ mano, kad kas nors gali netyčia įjungti pavarą.

XC40 automatinės transmisijos rankenėlės schema yra gana paprasta - R-N-D (atbulinis, neutralus ir važiavimui į priekį skirti bėgiai) yra vienoje eilėje. Pati rankenėlė veikia kaip kokios sekvencinės pavarų dėžės - ji visada lieka toje pačioje padėtyje ir veikia tik kaip jungtukas. Tuo tarpu stovėjimo padėtis P yra įjungiama šalia esančiu mygtuku. Taigi, įsėdate į automobilį, nuspaudžiate stabdžius, užvedate variklį ir truktelite pavarų perjungimo svirtį atgal, tikėdamiesi pajudėti pirmyn. Tačiau vienas truktelėjimas tik išjungia P padėtį ir teks patraukti dar kartą. Kitaip tariant, neįmanoma vienu sklandžiu judesiu pereiti nuo P prie D, kaip buvo galima senesniuose automobiliuose.

Ir „Volvo XC40“ vis tiek yra geras automobilis. Prie jo keistenybių galima priprasti (arba jas išjungti), o pats automobilis yra jaunatviškai elegantiškas. Tik kažkodėl nepasitiki savo vairuotoju. Bet čia XC40 aprašytas tik kaip pavyzdys - daug šiuolaikinių automobilių nori kištis į vairuotojo darbą ir gyvenimą.

Komentarai ()