Nerašytos mandagumo taisyklės keliuose: kada mirktelėjimas tolimosiomis šviesomis gali būti suprastas dviprasmiškai ir kokius pavojus tai gali sukelti ()
Nors dalyvavimo eisme taisyklės yra nurodytos KET, tačiau kelyje galioja ir nerašytos mandagumo bei sklandaus judėjimo taisyklės, gero tono ženklu laikoma padėka manevrą leidusiam atlikti ar pabaigti vairuotojui. Tiesa, draudikai pastebi, kad kai kada vienas ir tas pats neformalus veiksmas gali būti suprastas dviprasmiškai. Vienas iš tokių ženklų – mirktelėjimas tolimosiomis šviesomis, rašoma pranešime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Administruojant žalas kartais tenka susidurti su situacijomis, kai vairuotojai teigia kitaip supratę kito eismo dalyvio parodytus ženklus ar buvę jų suklaidinti. Dar liūdnesnės situacijos susiklosto tada, kai vairuotojai kelyje sumano išlieti neigiamas emocijas ar net pakerštauti. Toks „nesusikalbėjimas“ kelyje tampa ir skaudžių eismo įvykių priežastimi“, – aiškina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Dviprasmybių išvengti nepavyksta
Specialisto teigimu, nerašytos taisyklės vairuotojams dažniausiai padeda geriau suprasti vieniems kitus. Tačiau bene daugiausia dviprasmybių kelia mirksėjimas šviesomis. Jis skirtingai vertinamas ne tik pačių vairuotojų, bet kai kuriose šalyse net reglamentuotas KET.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mirktelėjimas šviesomis visų pirma reiškia bandymą atkreipti dėmesį į save. Tai tarsi pasakymas: „Ei, žiūrėk, aš čia.“ Taip šis gestas reglamentuotas ir Jungtinės Karalystės KET. Vis dėlto Lietuvoje šis ženklas dažniau veikia kaip signalas kitiems vairuotojams: parodymas, kad praleidžiu kitą automobilį, leidžiu jam pabaigti manevrą. Tačiau pasitaiko, kad tokie „mirksėtojai“ nesusikalba – vienas bandė „pasakyti“, kad palauk, aš važiuoju, kitas suprato, kad čia jam suteikiama pirmenybė ir jau, žiūrėk, įvyksta nelaimė. Ir dažniausiai tokiais atvejais dėl atsakomybės kyla ginčai, kuriuos tikrai sunku išspręsti“, – teigia A. Žiukelis.
Specialisto teigimu, Lietuvos keliuose dar nemari ir žanro klasika – tolimosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojančius policininkus.
„Susimirksėjimas“ perspėjant apie patrulius kelyje vis dar egzistuoja, tiesa, kur kas mažesniu mastu nei anksčiau. Visų pirma dėl to, kad policija keičia strategiją – kur kas dažniau patruliuoja nežymėtais automobiliais, naudojami vidutinio greičio matuokliai. Kita vertus, ir patys vairuotojai tampa sąmoningesni ir kartais šviesomis net mėgina sugėdinti ar sudrausminti akivaizdžiai greitį viršijančius vairuotojus“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, norint išvengti dviprasmybių, būtina neprarasti budrumo, aklai nepasitikėti vien tuo, kas rodoma, atidžiai stebėti aplinką.
„Gana dažna ir skaudi situacija, kai spūstyje pagrindiniame kelyje vienoje juostoje stovintis automobilis praleidžia iš šalutinio kelio įvažiuojantį automobilį, kuris kerta kelias juostas. Kartais jam dar pamirksi. Atrodytų mandagus elgesys, bet tą išvažiuojantį automobilį ne visada mato gretima juosta pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas. Taip pat ir judrioje gatvėje sukant į kairę bei kertant kelias juostas – vienas vairuotojas, matydamas, kad planuojamas manevras, vos prilėtina ir šviesomis parodo, kad „suk“, o štai kitoje juostoje važiuojanti transporto priemonė važiuoja kaip važiavusi ir įvyksta nelaimė. Tiesą pasakius, šio tipo eismo įvykių būna tikrai nemažai“, – aiškina A. Žiukelis.
Lieja susikaupusias emocijas
Blogiausios situacijos susidaro tada, kai neformaliomis priemonėmis bei gestais eismo dalyviai bando aiškintis santykius ir kelyje lieja neigiamas emocijas.
„Kai vairuotojai bendrauja „susimirksėdami“, padėkodami, rankų gestais parodydami, jog praleidžia važiuojančius iš šalutinio kelio ar norinčius atlikti manevrą – tai užtikrina, jog tam tikros neformalios situacijos eisme bus sprendžiamos sklandžiai. Daug blogiau, kai šios taisyklės naudojamos neigiamoms emocijoms, nepasitenkinimui reikšti ar savo tariamai viršenybei kelyje įrodyti. Tokie veiksmai, kaip specialus automobilių „užkišinėjimas“ po lenkimo, pypinimas skubinant vairuotoją – tai ne tik nekultūringas, bet ir pavojingas elgesys, kurio mūsų gatvėse ir keliuose vis dar pasitaiko“, – aiškina A. Žiukelis.
Jo teigimu, neformalių taisyklių pagrindinė paskirtis – kelti kelių eismo dalyvių tarpusavio bendravimo kultūrą.
„Sunkvežimio vairuotojas, posūkio signalu parodantis, kad saugu atlikti lenkimo manevrą, avariniu signalu ar rankos mostu už įleidimą iš šalutinio kelio padėkojantis vairuotojas – tai mandagumo ir pagalbos gestai, kurie leidžia eismo dalyviams jaustis saugiau, parodo, kad gerbiame vieni kitus. Ir būtent kultūra bei pagarba kitiems eismo dalyviams yra vienas svarbiausių dalykų, lemiantis ir bendrą eismo saugumą. Būdami atidūs kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, dviratininkams tiesiogiai prisidedame prie to, kad eismo įvykių keliuose būtų mažiau“, – įsitikinęs specialistas.