Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno noras liberalizuoti dabartinę techninės apžiūros (TA) tvarką ir leisti ją atlikti licencijas tokiai veiklai gavusiems autoservisams sulaukė neregėto atgarsio. Ginti dabartinės tvarkos stojo buvę susisiekimo ministrai ir parlamentarai, pastebėję, kad naujovės gali baigtis sumaištimi: didesnėmis kainomis, išaugusia korupcija ir nepatogumais vairuotojams.

E. Misiūno pasiūlymai užfiksuoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) pakeitimuose, kurie pateikti svarstymui. Ministras pabrėžė, kad leidus TA atlikti tokiai veiklai licenciją gavusioms automobilių remonto dirbtuvėms būtų panaikintas dabar egzistuojantis TA įmonių monopolis. Anot ministro, galimybe atlikti TA galėtų susidomėti įvairių automobilių gamintojų atstovai.

Tačiau antradienį į konferenciją Seime susirinkę parlamentarai pasiūlymuose įžvelgė daugiau trūkumų nei naudos.

Kaimynai gailisi

Algirdas Butkevičius, buvęs susisiekimo ministras ir Seimo narys, sakėsi prisimenantis, kad po to, kai dalyje TA atliekančių įmonių buvo įdiegta informacinė korupcijos prevencijos sistema, tose stotyse, kur šios nebuvo, susiformavo ilgos automobilių eilės.

„Ir Specialiųjų Tyrimų tarnyba (STT) tuomet sakė, kad didžiausią šuolį kovojant su korupcija padarė būtent TA sektorius. Ir todėl man nesuprantama buvo, kad ne iš susisiekimo, o iš vidaus reikalų ministro išgirdau, kad sektorius bus liberalizuotas“, – stebėjosi parlamentaras.

Pasak jo, rinką prieš kelerius metus liberalizavo estai ir jų įdiegtos naujovės nepasiteisino. Nors įmonių, teikiančių TA paslaugą, yra apie 200, paslaugos kaina išaugo maždaug keturis kartus lyginant su Lietuva.

Jam pritarė ir Rimantas Didžiokas, Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos prezidentas. Anot jo, verslas paslaugą imasi teikti tad, kai tą daryti apsimoka.

„Pas mus gi nuostolingos TA stotys išlaikomos dengiant viską iš tų pinigų, kurie uždirbami geriau dirbančiuose centruose. Galiu prognozuoti, kad liberalizavus rinką sąlygos keistųsi dramatiškai: reikėtų ir didesnį atstumą važiuoti iki TA centro, nes įmonės koncentruotųsi didesniuose miestuose, ir, nors trumpuoju laikotarpiu paslaugos kaina gal ir sumažėtų, ilguoju laikotarpiu ji neišvengiamai išaugtų“, – aiškino jis.

Pasak Rimanto Sinkevičiaus, Seimo ekonomikos komiteto pirmininko, valstybės funkcija yra užtikrinti automobilių techninio parko stovį, ir kaip valstybė tą daro, yra jos teisė pasirinkti.

„Lietuva pasirinko, pasidarė sutartis, TA tinklas išplėtotas visoje teritorijoje, be to, yra informacinė sistema, susieta su kitomis institucijomis. Sugriauti tokią sistemą lengva, bet grįžti atgal nepavyks“, – tikino jis.

Ne tobulinimas, o darkymas

Anot spaudos konferencijoje kalbėjusio R. Didžioko, pasiūlymai keisti SEAKĮ, jo nuomone, nėra įstatymo tobulinimas, greičiau – jo darkymas.

Žinovas pasakojo, kad dabartinė TA sistema buvo sukurta dar 1993 m., o 1994 m. buvo paskelbtas konkursas, kurio metu iš 40 įmonių buvo atrinktos 10, kurioms suteikta teisė atlikti techninę apžiūrą.

„Tos įmonės teritoriniu principu, pagal apskričių ribas, veikia ir dabar. Didžiausi trūkumai buvo dėl eilių ir korupcijos, tačiau tai, ką įgyvendinome per paskutinius penkerius metus, leido situaciją pakeisti. Didžiausią įtaką turėjo sukurtas korupcijos prevencijos modulis, kuriame kontrolierius galėjo įrašyti pastabą apie jam siūlomą kyšį, taip pat nufotografuoti visus mazgus.

Tos nuotraukos saugomos sistemoje ir, kai transporto priemonė grįžta pakartotinei apžiūrai, kitas kontrolierius turi atlikti tuos pačius veiksmus, patikrinti tuos pačius mazgus. Ir rodikliai tolygiai gerėja“, – akcentavo R. Didžiokas.

Anot jo, verslo prasme TA atliekančios įmonės yra nedidelis subjektas, tačiau jo reikšmė eismo saugumo atžvilgiu yra didelė.

„Todėl mes siūlome SEAKĮ penktosios projekto dalies, kuri susijusi su TA tvarka, tiesiog nesvarstyti“, – kalbėjo R. Didžiokas.

Perspėja dėl korupcijos

Nors E. Misiūnas ir dabartinę TA sistemą linksniuoja dėl korupcijos atvejų, pasak kalbėjusių spaudos konferencijoje, leidus techninę apžiūrą atlikti autoservisams, korupcijos atvejų gali padaugėti.

„Reikia nepamiršti, kad tai ir socialinė paslauga. Leidus techninę apžiūrą atlikti visiems norintiems, manau, korupcijos atvejų skaičius išaugtų, nes sukontroliuoti paslaugos teikimą būtų sudėtinga“, – sakė A. Butkevičius.

„Kas šiandien kontroliuoja autoservisų darbą? Lyg ir turėtų dvi įstaigos – Vartotojų teisių tarnyba ir Transporto inspekcija. Bet jos nėra pasiskirsčiusios aiškiai, kas ką daro, tad tas pats nutiktų ir su šiuo įstatymu“, – Seimo nariui antrino R. Sinkevičius.

Komentarai (3)