Traukinys „Hikari Nr. 1“ iš Tokijo traukinių stoties 9 platformos 1964 metų spalio 1 dieną pajudėjo 5 val. 59 min. vietos laiku. Tai buvo pirmoji komercinė supergreitojo traukinio (angl. bullet train, jap. shinkansen) kelionė, kurios metu traukinys išvystė 210 kilometrų per valandą maksimalų greitį ir nuvyko į pietvakarinėje šalies dalyje įsikūrusį Osakos miestą.

Naujas 500 kilometrų ilgio ruožas leido sutrumpinti kelionę tarp dviejų didžiausių Japonijos miestų nuo 6 val. 30 min. iki 4 val. Nuo to laiko ši trukmė dar labiau sutrumpėjo – 2007 metais pristatyti N700 klasės traukiniai tą patį atstumą geba įveikti vos per 2 val. 25 min. Per 50 metų istoriją supergreitieji traukiniai visoje Japonijoje jau pervežė milijardus keleivių.

Dar 1996 metais atliktų bandymų metu šis traukinys pasiekė net 440 kilometrų per valandą greitį. Šie traukiniai turi ne vieną elektrinį motorą, kurie leidžia itin greitai pajudėti iš vietos bei sustabdyti traukinį – be to, leidžia mažiau niokoti geležinkelio bėgius, mat jų svoris mažesnis. Kabinos įrengtos taip, kad nepraeitų oras ir važiuojant pro tunelius dideliu greičiu oro slėgis nekistų. Traukinyje esanti automatinė traukinių kontrolės sistema pašalino signalų, esančių šalia bėgių, poreikį. Tuo tarpu 2,43 metrų pločio vėžės yra vientiso virinimo, todėl nesukelia garso ir nepatogumų, kuris įprastai juntamas važiuojant per bėgių sujungimus.

Tiesa, Japonijos greitųjų traukinių tinklas nebėra greičiausiai keleivinis traukinių tinklas pasaulyje, kadangi jį jau pralenkė tarptautiniai konkurentai. Dedamos didelės viltys į magnetinės levitacijos traukinius – tačiau tai yra ateitis, o šiuo metu Japonija kovoja, kad išliktų pasaulio geležinkelių inovatoriais. Šiuo metu šeši greičiausi supergreitieji traukiniai yra šie: Šanchajuje esantis magnetinės levitacijos traukinys, pasiekiantis 430 km/h greitį, itališkas „Italo“ traukinys, pasiekiantis 360 km/h greitį, Kinijos CRH380A, išvystantis 348 km/h, tada rikiuojasi „Shinkansen E5“, prancūzų TGV ir vokiečių „ICE 3“, kurie visi gali pasiekti 320 km/h greitį.

Japonijos geležinkeliai valdo 8 supergreitųjų traukinių maršrutus, kurių bendras ilgis siekia 2387 kilometrus, o kasdien jais įvykdomos 1144 kelionės. Maksimalus leistinas greitis šiai dienai siekia 320 kilometrų per valandą. „Tokaido Shinkansen“, kuris važinėja tarp Tokijo ir Osakos nuo 1964 metų, jau pervežė daugiau nei 5,3 milijardo keleivių – daugiau nei bet kuri kita greitųjų traukinių sistema pasaulyje. Kartu sudėjus, visa „Shinkansen“ traukinių sistema per pastaruosius 55 metus iš viso jau pervežė daugiau nei 10 milijardų keleivių. Vidutinis šių traukinių vėlavimas yra vos 36 sekundės.

Įdomu tai, kad per daugiau nei 50 metų, kuomet šie traukiniai važinėja Japonijoje, dėl susidūrimo ar nuvažiavimų nuo bėgių nežuvo nei vienas žmogus. Šie traukiniai atlaikė tiek žemės drebėjimus, tiek taifūnus – iš dalies dėl Skubios žemės drebėjimų aptikimo ir perspėjimo sistemos. Jeigu tik gaunami pirmieji žemės drebėjimo signalai, šie traukiniai automatiškai sustoja. Vos 1 keleivis yra žuvęs ir dar tuzinas buvo sužeisti, kai juos privėrė automatinės durys.

„Shinkansen“ traukinių sistema priešistorė prasideda dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai imperinės Japonijos vyriausybė ėmė kurti planus apie greituosius traukinius, kurie nugabentų japonų kareivius iki fronto linijos Kinijoje, Mandžiūrijos regione. Šia geležinkelių sistema mėginta pranokti britus ir vokiečius, o jos dalimi turėjo tapti ir povandeninis tunelis, einantis tarp Japonijos ir Korėjos, taip pat bėgių linija iki Singapūro. 1940 metų rugsėjo mėnesį šiam projektui buvo patvirtintas 3,13 milijono svarų sterlingų biudžetas, tačiau šie pinigai vėliau buvo panaudoti karui. Galiausiai 1944 metų birželio mėnesį šis planas buvo atšauktas, tačiau svajonė niekada nebuvo pamiršta ir galiausiai atgaivinta šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Šiuo metu Japonijos geležinkelių sistema plečiama į atokesnius regionus. Japonijos vyriausybė taip pat patvirtino magnetinės levitacijos traukinių liniją tarp Tokijo ir Nagojos. Būtent magnetinės levitacijos traukiniai yra laikomi kitos kartos supertraukiniais, kurie vagonų išjudinimui naudoja magnetinį pulsavimą, dėl ko nereikia nei ratų, nei ašių, nei guolių. Kadangi su bėgiais liečiasi mažiau traukinio dalių, trintis su bėgiais ženkliai sumažėja, dėl ko kelionė tampa greitesnė, tylesnė ir tolygesnė. Kelionė iš Tokijo į Nagoją šiuo metu trunka 90 minučių, o magnetinės levitacijos traukiniai šį laiką leis sutrumpinti iki 40 minučių. 2045 metais šią liniją planuojama pratęsti iki Osakos, sutrumpinant kelionės laiką iki 1 valandos – kadangi traukiniai sugebės pasiekti net 500 kilometrų per valandą greitį. Planuojama, kad projekto biudžetas viršys 50 milijardų eurų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (8)