„Auto Bild“ tyrimas nustebino: KET reikalavimus atitinkantis padangų protektoriaus gylis gali būti mirtinai pavojingas

Reikėjo ir ant sauso asfalto atlikti testą su mikšto mišinio nudilusiom padangom vs najas gilaus rašto lietui skirtas vidutinio kietumo rezultatas būtu buvęs atvirkščias, nudilusių naudai. Šiaip su 1,6 mm gylio protektoriu turbūt niekas ir nevažiuoja, gamintojo žymos yra ant ~3 mm ribos, tai ir keičia visi.

O dabar paskaičiuokime. Greitį padidinome 1,5 karto, taigi kinetinė energija padidėjo 2,25 karto. Su naujomis padangomis viskas ok: 25,8m*2,25=58.05m (bandyme buvo gauta 59.1m). O vat su 3mm teorinis stabdymo kelias 70m pavirto į 124m., bei su 1,6mm padangomis teoriniai 82m pavirto 155m. Ką į tai atsakytų ponai iš AutoBild? Tiesą sakant sugalvoju vieną galimą tokio nukrypimo paaiškinimą - naujų padangų paviršius turi nelygumų, tame tarpe ir liejimo "ūselius", kurie sugeba taip stipriai įtakoti praktikos ir teorijos skirtumą. Tačiau netgi tokiu atveju, nuvažiavus porą šimtų km. naujos padangos irgi taps "mirtinai pavojingos". Aš ne prieš naujas padangas. Aš už objektyvumą.

Tai viena yra stabdymas, nes važiuojant nedideliu greičiu, santykinai nedideli skirtumai stabdant. Valdymas (ar tiksliau - nevaldymas) - didesnė problema. Kritinėje situacijoje vairas gali ir neklausyti. Tarp padangos ir kelio paviršiaus susiformuoja vandens plėvelė. Kuo gilesnis protektorius, tuo geriau įveikiama plėvėlė. Kai protektoriaus nėra (<3mm) - padanga neturi sąlyčio su asfaltu.

Su gilesniu protektoriumi be abejo akvaplanavimas prasidės vėliau. Todėl pilnai tikiu, kad eksperimento metu vandens buvo naudojama tiek, kad su naujomis padangomis jis dar neprasidėtų.

Wikipedijoje rašoma, kad greitis, kada prasideda akvaplaningas priklauso nuo šaknies iš slėgio (ne oro slėgis padangoje, o tarp padangos ir kelio). Mažėjant protektoriaus gyliui, paviršiaus plotas didėja, taigi slėgis mažėja. Šiaip kyla nemažai klausimų: Koks testų metu būna vandens gylis? Koks gylis gali susidaryti ant naujo asfalto, kai nėra provėžų? Koks ryšys tarp gylio ir pasipriešinimo? (Jei kokie 10cm, tai akvaplaningas visai neaktualus, nes net ir 50km/h vargiai pepavažiuosi).

kodėl tada važiuojant neakvaplanuoja, bet stabdo prsačiau? sounds fishy... Jeigu su 1,8 sugebėjo įsibėgėti iki 120, tai kaip tada akvaplanuoja 3mm prie 80?

važiuojant. Akvaplaningo atveju, sukibimas yra daugiau mažiau toks pat, kaip ant ledo - šioks toks yra. Testuojama buvo stabdymas, o ne automobilio valdymas. Jei stabdymo kelias taip drastiškai išaugo, lygiai taip pat - vairo sukiojimas turėtų taip pat drastiškai mažesnę įtaką automobilio valdymui - pasukus vairą, vistiek važiuotum daugiau mažiau tiesiai. Baisiausia būtų, jei vairas yra susukt, važiuoji tiesiai ir staiga ratai gauna sukibimą. Fun fact - dabar dažnas automobilis nebepasiektų 120km/h - stabilumo kontrolė neleistų.