Trečiadienį Seime registruotas motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymas, kuriuo remiantis mokestį tektų mokėti automobiliams, pirmą kartą registruojamiems Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Kitaip nei anksčiau siūlyta, mokestį tektų mokėti ne kaskart pasikeitus automobilio savininkui, o tik pirmą kartą įregistravus jį Lietuvoje.

Jei bus pritarta šiam projektui, mokestį mokėtų savininkai, automobilį registruojantys nuo 2020 metų sausio 1-os dienos.

Kaip ir anksčiau siūlytame automobilių taršos mokesčio projekte, šiame taip pat siūloma mokesčio dydį apskaičiuoti pagal registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį. Mokestis turėtų būti apskaičiuojamas ir sumokamas iki automobilio įregistravimo.

Mokėti reikėtų mažiau

Tiesa, skiriasi ir mokamos sumos: didžiausia jų – 760 eurų – dyzeliniam automobiliui, jei jis išmeta daugiau nei 300 g/km CO₂. Anksčiau siūlytas maksimalus mokestis buvo 1400 eurų.

Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nebūtų duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį, išmetamas CO₂ kiekis būtų apskaičiuojamas pagal formules.

Kaip rašoma įstatymo projekte, jei dokumentuose nebus duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO₂ kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis bus apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.

Mokesčio dydžiai bus indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto.

Suma susieta su taršumu

Įstatymo projektą pateikė Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė. Priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą būtų 15,7 mln. eurų kasmet.

„Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu. Kuo labiau palankus aplinkai automobilis – tuo mokestis yra mažesnis. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 mln. eurų“, – pranešime sakė V. Ąžuolas.

Už taršiausius benzinu ir dujomis varomus automobilius – tektų mokėti 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius – 20 eurų, dujinius – 18 eurų.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Parlamentarai grąžino projektą tobulinti Aplinkos ministerijai. Planuota, kad iš šio mokesčio į biudžetą kitąmet bus surinkta 29 mln. eurų.

Vyriausybės projekte buvo nustatyta kiek didesnė žemutinė mokesčio taikymo riba – 116 gramų CO₂ kilometrui dyzeliniams ir 131 gramo benzininiams ir dujiniams automobiliams, tačiau jo tarifai siūlyti didesni. Dyzeliams automobiliams jis būtų buvęs nuo 80 iki 1280 eurų, bezininiams – nuo 40 iki 610 eurų, dujiniams – nuo 36 iki 549 eurų.

Pasak A. Širinskienės, „valstiečių“ siūlomas mokesčio modelis siekia subalansuoti visų interesus – neuždeda nepakeliamos naštos automobilių vartotojams, o kartu ragina rinktis mažiau taršų automobilį.

„Mokestis padės įgyvendinti „teršėjas moka“ principą – daugiau mokės tie, kurių automobilių tarša yra didesnė, tad taip bus įgyvendinti ir aplinkosauginiai reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos teisės“ – sakė A. Širinskienė.

V. Ąžuolo teigimu, dalis surinktų mokesčio lėšų turėtų būti panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės.

„Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta anglies dioksido mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“ – aiškino V. Ąžuolas.

Seimo narių registruotame projekte numatyta, kad Vyriausybė iki 2020 metų liepos turės parengti Miškų sodinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatyti, automobilių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.

Komentarai (3)