Kalbos, esą užsienyje degalai geresni nei Lietuvoje, vairuotojai toliau nuvažiuoja, o automobilis – geriau „traukia“, pasak ekspertų – iš piršto laužtos. Visame pasaulyje degalams taikomi vienodi kokybiniai reikalavimai ir degalų kokybė turėtų būti lygiavertė, mat ji privalo atitikti automobilių gamintojų reikalavimus ir rekomendacijas. Visgi niuansų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, tikrai yra.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas daktaras Jonas Matijošius atkreipė dėmesį, kad iš esmės yra trys didelės degalų grupės: benzinas, dyzelinas ir dujiniai degalai. Kokie degalai tinkami automobiliui – nurodo kiekvienas gamintojas atskirai. Šią informaciją lengviausia rasti atidarius degalų bako dangtelį ir žvilgtelėjus į po juo esančią lentelę.

Įprastai, anot J. Matijošiaus, vairuotojai žinodami gamintojo rekomendacijas ir tai, kaip žymimi degalai, susigaudo ganėtinai lengvai. Pavyzdžiui, benzino rūšis nurodoma nusakant jo oktaninį skaičių, tad degalinėse galima rasti A95, A98. VGTU Automobilių inžinerijos katedros atstovas mini dar ir A92 benziną, tačiau – nykstamai retas.

Visgi, pastebi pašnekovas, pastaraisiais metais degalų žymėjimas buvo pakeistas ir prie įprastų kodų atsirado papildomi. Prie benzino nurodoma raidė „E“ su skaičiumi, o prie dyzelino – raidė „B“.

„Gyvename laikotarpiu, kai stengiamės tradicinius degalus pakeisti ekologiškesniais. Tad raidė „E“ ir skaičius greta nurodo, kiek procentų etanolio yra benzine, o raidė „B“ žymi biodyzelino dalį dyzelyje“ – pasakojo žinovas.

Ar saugu pilti į baką?

Su tradiciniais degalais maišomi biodegalai turi nemažai privalumų, pirmiausia – mažinama aplinkos tarša, į ją patenka mažiau kietųjų dalelių, anglies dvideginio. Bet, atkreipia dėmesį mokslininkas, yra ir kitų niuansų.

„Pilant etanolį į benziną reikėtų žinoti, kad jo šilumingumas yra mažesnis nei benzino. Tai reiškia, kad etanolio, norint gauti tokį pat energijos kiekį, koks gaunamas degant benzinui, kiekis turi būti didesnis. Todėl su tokiais degalais automobilio degalų sąnaudos bus didesnės“, – pasakojo J. Matijošius.

Jis atkreipė dėmesį ir į kai kuriose degalinėse esančius E85 kodu pažymėtus degalus, kuriuos sudaro 85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino. Pasak jo, pilti į automobilio, kurio gamintojas rekomenduoja naudoti 95 ar 98 benziną, degalų baką tokį mišinį galimą, tačiau svarbu suvokti, kad rizikuojama variklio „sveikata“. Anot žinovo, rinkoje yra transporto priemonių, kurios gali važiuoti skirtingais degalų mišiniais, tačiau siekiant išsiaiškinti, ar konkretus automobilis tą gali, vertėtų pasigilinti į gamintojo nurodymus.

„Visais kitais atvejais mes galime kalbėti apie nenormalaus degalų mišinio degimo atvejus. Mat įprastai veikiant automobilio varikliui degusisi mišinys, sudarytas iš oro ir degalų garų, dega nuo automobilio variklio žvakės kibirkšties. Tačiau yra du nenormalūs degimo atvejai: detonacija – savaiminis ir priešlaikinis benzino garų ir oro mišinio užsidegimas ne nuo žvakės kibirkšties, o nuo suspaudimo bei įkaitusių cilindro dalių. Procesas panašus į dyzelinio variklio veikimo principą. Detonacija žalinga, nes mažėja galia, kaista variklis, gali išdegti stūmoklio dugnas ir t.t. Taip pat yra ir kaitrinis degimas, kurio rezultatas – perkaitintas variklis, nes susidaro didelė temperatūra“, – kalbėjo J. Matijošius.

Ką daryti su bio-priedais?

Pašnekovas pabrėžė, kad tinkamiausius vidaus degimo varikliui degalus gamintojas parenka pagal variklio konstrukciją, darbinius parametrus ir kitas savybes, todėl saugiausia naudoti būtent tai, kas nurodyta vartotojo vadove.

„Žinoma, jeigu įsipilate kitokio benzino nei nurodė gamintojas, nereiškia, kad variklis bus sugadintas. Tačiau jis nebeveiks taip, kaip buvo suplanuota gamintojo ir kaip jo rekomenduojama. Kitaip tariant, mechanizmas bus eksploatuojamas neteisingai, o tai lems ir mažėjantį jo darbo resursą, ir didėjančią gedimo tikimybę“, – vardijo T. Matijošius.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog dabar degalinėse esantys degalai su bio-priedais taip pat nėra tie, kuriuos rekomenduoja gamintojai, pašnekovas pabrėžė, kad jis pats yra šalininkas to, kad būtų naudojama kuo daugiau iš vietos žaliavų pagamintų biodegalų ir šitaip skatinama šalies energetinė nepriklausomybė.

„Tačiau gamintojas visuomet pasakys tokį paprastą dalyką, kad naudodami biodegalus turite atsižvelgti į tai, kad jų savybės būtų kaip įmanoma artimesnės paprastiems, tradiciniams degalams. Tad jeigu naudosime degalus su mažesniu šilumingumu, nereikėtų stebėtis, kad išauga automobilio sąnaudos, o naudojant daugiau biodyzelino galime tikėtis mažesnės kietųjų dalelių emisijos, mažesnio dūmingumo ir pan.“, – aiškino žinovas.

Ką išduoda degalų spalva

Neįprastos spalvos degalai, anot mokslininko, taip pat turėtų atkreipti vairuotojų dėmesį. Žinoma, pabrėžia jis, kalba neina apie tuos atvejus, kai, pavyzdžiui, dyzelinas dažomas tam, kad būtų aišku, kokiai vartotoju grupei jis skirtas (pvz., žaliai nudažytas dyzelinas skiriamas žemės ūkio reikmėms).

Anot J. Matijošiaus, degalai yra sudaryti iš angliavandenilių mišinio, kuris laikui bėgant, sąveikaudamas su deguonimi, oksiduojasi ir, kalbant grubiai, formuojasi dervos.

„Kuo daugiau dervų, tuo mūsų turimi degalai nusidažo į tamsesnę spalvą, nes dervos juose tirpsta. Pavyzdžiui, geltoni degalai tampa rudais. Laikui bėgant pasiekiama tokia būsena, kai degaluose dervų susidaro tiek, kad jos nebeištirpsta ir tuomet susidaro nuosėdos. Pavyzdžiui, jeigu pasiimsite seno, ilgai stovėjusio, benzino, matysite, kad ant talpos dugno yra nuosėdų“, – aiškino J. Matijošius.

Jis neslėpė, kad neretai Automobilių inžinerijos katedros specialistai sulaukia skambučių su klausimais, ar galima naudoti keliolika, o kartais net keliasdešimt metų stovėjusius garaže degalus. Pasak jo, galvojant apie tai reikėtų atkreipti dėmesį į pačią svarbiausią degalų savybę – garavimą ir susimaišymną su oru formuojant degųjį mišinį.

„Tai prabėgus ilgesniam laikui pačios lakiausios degalų frakcijos jau yra išgaravusios. Tad tokio mišinio užsiliepsnojimas nebus toks efektyvus, koks būtų su šviežiais degalais. O taip pat tokiuose degaluose yra dervingų mišinių, dėl kurių gali blogėti degimo procesas ar pan.“, – pasakojo žinovas, pridūręs, kad susiklosčius atitinkamoms sąlygoms tokie mišiniai galėtų netgi užkimšti degalų sistemos dalis.

Tad, pasak jo, pastebėjus itin tamsią, neįprastą degalų spalvą reikėtų suklusti ir pasvarstyti, ar tokį mišinį verta pilti į savo degalų baką. Žinoma, ramino mokslininkas, jeigu vairuotojas naudotų kelis mėnesius stovėjusius degalus, jų savybės nebūtų ženkliai pakitusios, tačiau po metų kitų – jau vertėtų susimąstyti.

Komentarai ()